Bažnytinė tvarka

Septintosios dienos adventistai yra žinomi kaip išvystyta efektyvi administracinė, finansinė bei strateginė bažnytinė organizacija. Tačiau ši organizacija vystesi lėtai ir nedrąsiai. Pirmieji adventistai baiminosi bet kokios centralizuotos bažnyčios tvarkos ir valdymo. Jiems labiausiai rūpėjo tikėjimas ir jo praktinis pasireiškimas.
Septintosios dienos adventistai yra žinomi kaip išvystyta efektyvi administracinė, finansinė bei strateginė bažnytinė organizacija. Tačiau ši organizacija vystesi lėtai ir nedrąsiai. Pirmieji adventistai baiminosi bet kokios centralizuotos bažnyčios tvarkos ir valdymo. Jiems labiausiai rūpėjo tikėjimas ir jo praktinis pasireiškimas.

‘Adventistų bažnyčios tvarka turi savyje Presbiterioniškų ir Kongregacionalistiškų elementų. Būtent tokia bažnyčios valdymo forma pripažįsta, kad valdžia priklauso eiliniams nariams ir yra nukreipta iš apačios į viršų, o ne iš viršaus į apačią. Rinkėjai perduoda savo vadovams autoritetą ir pareigas. Vykdomoji atsakomybė yra deleguojama atskiroms grupėms ir vadovams. Vyrauja tik viena įšventinimo į tarnavimą pakopa. Vietinės bendruomenės vyresnieji ir diakonai gauna kitokį įšventinimą. Vietinė bendruomenė turi savo išimtines teises, tokias, kaip rūpintis bažnyčios naryste ir rinkti vietinės bendruomenės tarnautojus.’ (W. R. Beach ir B. B. Beach, Progreso modelis, Review and Herald Publishing Association, 1985.)

Septintosios dienos adventistų tarpe atstovaujamoji valdymo forma funkcionuoja keturiais etapais. Nuo tikinčiojo iki pasaulinės organizacijos:

– Bažnyčia yra vieningas kūnas, susidedantis iš atskirų tikinčiųjų.

– Vietinės konferencijos arba misijų laukai yra vieningas bendruomenių, esančių vienoje valstybėje, provincijoje ar kitoje vietinėje teritorijoje kūnas.

– Unijos yra vieningas kūnas, susidedantis is konferencijų, misijų ir vietinių laukų, užimančių didesnę geografinę teritoriją.

– Generalinė Konferencija apima bažnyčia, kaip pasaulinė organizacija. Divizijos yra Generalinės Konferencijos rinkiminiai vienetai, kurie siunčia delegatus į jos rengiamas pasaulines sesijas.

Organizacija veikia, pasaulį padalindama į Divizijas. Šiuo momentu bažnyčia turi 12 pilnai funkcionuojančių Divizijų. Jos yra įkurtos ir veikia kaip Generalinės Konferencijos dalys. Darbo nuostatai pagal oficialiai patvirtintas normas paskiria dalį atsakomybės Divizijoms, o likusią atsakomybės dalį palieka generalinės konferencijos raštinei (esančiai šalia Vašingtono), atstovaujančiai pasaulinę bažnyčią. Taigi Generalinė Konferencija yra organizacija, apimanti visą bažnyčią ir delegatai iš visų pasaulio laukų susitikdami sesijose (susitikimas rengiamas kas penkeri metai), yra aukščiausia organizuotos bažnyčios valdžia. Vykdomieji Generalinės Konferencijos komitetai, išskyrus konkrečius klausimus, aiškiai nurodytus bažnyčios tvarkoje, yra aukščiausias Septintosios dienos adventistų organizacinis autoritetas.

Septintosios dienos adventistų Bažnyčia ir jos konferencijos (visuose trijuose lygmenyse) funkcionuoja komitetų pagalba. Vykdomasis komitetas turi galutinę sprendimo teisę, sprendžiant klausimus, iškilusius laikotarpyje tarp sesijų. Komitetas atlieka bažnyčios tvarkos svarstymo, vykdomasias ir priežiūros funkcijas.

Bažnycia taip pat įkurė ‘departamentus’ (skyrius) ir ‘tarnavimus’, išsidėsčiusius skirtinguose organizacijos lygmenyse. Skyrių vadovai užsiima programų planavimu bei projektų kūrimu, tačiau dažniausia jų pareigos nėra vykdomosios. Skyrių pavyzdžiai yra: švietimo, ryšiams su visuomene, spausdinių leidimo, bažnytinio tarnavimo ir pan.