II dalis
Elena Vait taip pat rašo:
„Nuodėmių išpažinimas, viešas ar asmeniškas, turi būti nuoširdus ir atliekamas laisva valia. Negalima to reikalauti iš nusidėjėlio. To negalima daryti lengvabūdiškai ir nepagarbiai; arba versti nuodėmes išpažintis tuos, kurie nesuvokia tikros baisios nuodėmės prigimties. Išpažinimas su ašaromis ir sielvartu, sielos gelmių išliejimas randa kelią pas begalinio gailestingumo Dievą. Psalmininkas sako: „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius.“ (Psalmė 34, 19)
Ak, kokia graži nuoširdžiai atgailaujančios sielos širdis!
Deja, šėtonas mėgsta vedžioti mus nuo vieno kraštutinumo prie kito. Jo tikslas – priversti mus arba vengti išpažinties ir laikytis tik bendrų dalykų (tai apsaugo išdidumą ir nepaliečia sielos), arba išlieti visą savo nuodėmingą širdį, o tai gali kitų mintis nuvesti blogu keliu.
Nors Elena Vait skatino bendrą ir viešą išpažintį, ir didesnį mūsų nuolankumą, ji taip pat įspėjo, kad yra daugybė nuodėmių, kurių negalime išpažinti, girdint kitiems. Ji turėjo omenyje seksualinės prigimties ar minčių nuodėmes, tokias kaip geismas, pavydas, piktavališkos spėlionės ar emocinis svetimavimas. Žinoma, mes turime išpažinti šias nuodėmes, bet tik asmeniškai Dievui arba pasidalyti su keliais brandžiais žmonėmis, kurie padėtų jas nugalėti. Tokias nuodėmes išpažinti viešai pavojinga, nes jos gali kitų žmonių širdyse pasėti sėklas, kurios išaugs ir atneš vaisių, kai jie pateks į panašią situaciją. „Gundomas žmogus gali manyti, kad šios nuodėmės nėra labai sunkios, jeigu jas padarė ir didžiulę patirtį turintys krikščionys.“
Turime paklausti Dievą, apie ką galime kalbėti viešai, o apie ką ne. Tačiau viena yra aišku. Viešų išpažinčių turi būti daug daugiau nei yra dabar! Visos žinomos nuodėmės turi būti išpažintos tam tikru būdu ir išsižadėtos. Tai reiškia, kad melsdamiesi vienumoje visada turime ištaisyti savo klaidas prieš Dievą, taip pat dažnai asmeniškai išpažinti broliui ar sesei, prieš kurį nusidėjome, o kartais netgi turime prisiimti atsakomybę už savo nuodėmes prieš visą Bažnyčios šeimą.
Sesuo Vait ragina: „Kriskite ant Uolos ir sudužkite, ir Kristus suteiks jums tikrą, dievišką orumą. Tegul išdidumas, savigarba ar įsitikimas savo teisumu nesulaiko žmogaus nuo nuodėmės išpažinimo, kad jis galėtų prašyti pažadėtų palaimų. „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo.“ (Patarlių 28, 13) Nieko neslėpkite nuo Dievo ir neatsisakykite išpažinti kalčių savo broliams.“
Melody Mason
