Nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Juk žinote, kaip pas jus elgėmės jūsų pačių labui (1 Tes 1, 5–6).
Tiesiog sakyti žodžius ar sakyti tuos pačius žodžius su Šventosios Dvasios jėga, kuri suteikia jiems galią – du visiškai skirtingi dalykai. „Žodžio skelbimas būtų nenaudingas be nuolatinio Šventosios Dvasios Artumo ir pagalbos. Tai vienintelis tikras dieviškos tiesos mokytojas. Tik tada, kai Dvasia palydi tiesą iki širdies, ji gaivins sąžinę ir keis gyvenimą. Žmogus galėtų perskaityti Dievo Žodžio laišką, galėtų susipažinti su visais jo įsakymais ir pažadais; bet jeigu Šventoji Dvasia neapšvies tiesos, jokia siela nekris ant Uolos ir nesuduš“ (Su meile iš Dangaus, 624 p.).
Pirmas dalykas, kurį atlieka Šventoji Dvasia, yra žmonių demaskavimas. Pirmiausia mes privalome suvokti, kad mums reikia išgelbėjimo. Dauguma žmonių gimė, buvo auklėjami religingoje aplinkoje, yra trečios ar ketvirtos kartos adventistai, bet vis dėlto nejaučia išgelbėjimo poreikio. Kai kurie jų samprotauja taip: „Kaip galima suvokti išgelbėjimo poreikį, jei niekada nebuvau pasaulyje? Kaip galima tai suvokti, jei niekada nieko nežinojau, išskyrus reguliarų lankymą maldos namų ir formalų dalyvavimą pamaldose?“ Šventoji Dvasia yra atsakinga už tai, kad kiekvienas žmogus suvoktų išgelbėjimo poreikį. Ji veikia įvairiai: kartais Ji parodo į nuodėmę per sielvartus ir liūdesį, kurie yra nuodėmės pasekmė. Ji gali veikti širdį, mūsų žvilgsnį nukreipdama į Jėzų ir parodydama, kaip labai esame nutolę nuo Jo tobulumo, net jei mums ir atrodo, kad viskas gerai sekasi. Kartais mes mėginame padėti kitiems žmonėms suprasti, kad jiems reikia išgelbėjimo. Tačiau jei veiksime be Šventosios Dvasios jėgos, kuri tik viena žino tinkamiausią kiekvienam žmogui laiką, mes nieko nelaimėsime. Kita vertus, galima daug kalbėti apie Šventąją Dvasią, samprotauti apie tai, kad įtikinti žmones – tai Jos pareiga ir paskui nieko neveikiant laukti, kol Ji atliks savo darbą. Bet Šventoji Dvasia nori mus panaudoti, mums vadovauti, veikti per mus, kad galėtų atvesti pas Dievą kitus žmones. Jėzus mokiniams sakė, kad atsiųs Globėją. Šventoji Dvasia mums atsiųsta tam, kad gyventų mumyse bendradarbiaudama su Dievu per mus galėtų įgyti kitas širdis. Dievas planuoja veikti per mus. Jis nenori, kad mes darbuotumės be Šventosios Dvasios, ar kad Šventoji Dvasia dirbtų nepriklausomai nuo mūsų. Mes privalome bendradarbiauti su Ja.
Morisas L.Vendenas
