Mes nevisada mokame puikiai bendrauti vieni su kitais, o kaip mes galime bendrauti su Dievu, Kurio nematome? Tai dažnas klausimas netgi tarp žmonių, kurie pasirenka tikėti, kad yra Dievas, Kuris nori bendrauti, drąsinti ir guosti kiekvieną žmogų.

Dar viena įdomi pamoka, kaip mes fizinio maisto negalime prisivalgyti per vieną prisėdimą visam mėnesiui, taip ir dvasiškai negalime būti šiandien sotūs vakar dienos maistu. Kasdien mums reikia naujo Dievo apreiškimo, naujų minčių mūsų protui.
Vienas žmogus yra pasakęs sparnuotą frazę – „Geriau gyventi tikint Dievu ir po mirties atrasti, kad Dievo nėra, negu gyventi taip lyg Dievo nėra ir po mirties atrasti, kad Jis yra.“ Verta susimąstyti. Gyvenimas greitai prabėga, nejaugi mes esame čia tik tam, kad valgytume, dirbtume ir vėliau taptume maistu kirmėlėms ir pabaiga? Aš tikiu, kad tikrai ne. Šventasis Raštas padrąsina, kad yra Dievas ir Jis myli kiekvieną žmogų ir nori atskleisti žmonėms vilties pilną ateitį. „Garantuoju, kad aš tikrai žinau savo užmojį jums, – tai VIEŠPATIES žodis, – užmojį jūsų labui, o ne jūsų žalai! Noriu jums suteikti sklidiną vilties ateitį.“ (Šventasis Raštas, Senasis Testamentas, pranašas Jeremijas 29, 11).
Šventajame Rašte atrandame, kad Dievas yra gyvas ir nesikeičiantis Dievas. Jo Žodyje užrašytos pranašystės apie daugelį įvykių pasaulio istorijoje išsipildė netgi su kaupu, todėl galime pasitikėti kiekvienu Jo Žodžiu. Tikrai didinga viltis skamba iš Šventojo Rašto puslapių.