Bendravimas - tai dovana (Arūnas Čerkesas)

Teologiniai straipsniai 2010-12-03

Bendravimo tema daug kalbėta ir rašyta, bet dar daug lieka neišsakyta ir neišmokta. Juk XXI amžiuje ypač trūksta kokybiško bendravimo.
Kodėl mums reikia mokytis bendrauti? Todėl, kad kiekvienas susitikimas su žmogumi reikalauja susivaldymo, kantrybės ir užuojautos. To mums visiems dažnai labai trūksta. Juk mes visi tokie skirtingi savo auklėjimu, išsilavinimu, mūsų pasaulėžiūra dažnai labai nevienoda.
Mes nerastume dviejų žmonių, kurių gyvenimo patirtis būtų visiškai tokia pati. Mūsų gyvenimai dažnai tokie sudėtingi, kad turėtume labai atsargiai vertinti vieni kitų patirtį ir sprendimus. Mes mažai besuprantame, ką kitam tenka išgyventi. Tai, kas atrodo mažareikšmiai dalykai, gali pasirodyti labai svarbūs, jei tik mes „praregėtume“ ir teisingai įvertintume situaciją. Tam, kad išmoktume geriau bendrauti, turime pripažinti, jog reikia tobulėti ir pradėti mokytis bendrauti kitaip.
Visada elkimės ne pagal savo besikeičiančias emocijas, bet pagal gyvenimo principus. Neskubėkime vieni kitų žeminti. Mąstykime apie teigiamus dalykus – tai padės mums ir mūsų artimiesiems į gyvenimą žvelgti kitomis akimis. Mes kalbame tai, ką mąstome ir mąstome taip, ką mes kalbame. Tarp šitų dalykų yra labai glaudus ryšis. Išmokime kalbėti gera apie vieni kitus – tai skatins augti mūsų geriesiems siekiams. O jeigu kalbėsime tik apie tai, kas blogai kituose, ir nebegalėsime lengvai įžvelgti gerų charakterio bruožų.
Be to, visada veikia toks gyvenimo dėsnis: ką pasėsi – tą ir pjausi. Aš šią taisyklę radau Šventojo Rašto puslapiuose : „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.“ (Šventasis Raštas, Galatams 6, 7). Kaip mes bendraujame su kitais, taip ir su mumis bus bendraujama. Mes dažnai paskubomis pasmerkiame kitus, bet juk negalime perskaityti kitų širdies minčių ir visada teisingai įžvelgi jų motyvų. Todėl būkime greiti klausytis, bet lėti pykti ar smerkti.
Galbūt iš tiesų reikia pradėti mokytis iš savo klaidų. Galima susirasti ir tinkamų knygų, skatinančių apmąstyti, kaip mes bendraujame vieni su kitais. Aš daug pamokų radau Šventojo Rašto puslapiuose, nes žinau, kad tai – gyvenimo knyga.
Mes turime išmokti palaikyti, padrąsinti vieni kitus, nes tik tada atrasime artimų draugų, kurie ir mus padrąsins. Bendravimas – tai dovana, kuri palaiko mūsų dvasinę ir fizinę sveikatą.