Bendros maldos palaimos

I dalis

Joelio knygoje matome didžiai dvasiškai susikrimtusią tautą. Dėl patirtų nelaimių dvasiniams vadovams buvo liepta sušaukti susirinkimą, sukviesti žmones bendrai maldai ir pasninkui:

„Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, Viešpaties tarnai. Tesako: ‘Pasigailėk, Viešpatie, savo tautos, nepadaryk savo paveldo pajuoka, priežodžiu tautoms.’“ (Joelio 2, 17)

Koks buvo šio bendro pasninkavimo, maldavimo ir užtarimo rezultatas? Pranašas Joelis tęsia:

„Viešpats karštai susirūpino savo kraštu ir pasigailėjo savo tautos. Atsakydamas savo tautai, Viešpats tarė: ‘Tikėkite Manimi, atsiųsiu jums grūdų, naujo vyno, aliejaus, ir būsite sotūs. Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms. Atlyginsiu jums už metus, kuriuos suėdė skėriai – skraidantieji, šokinėjantieji, ryjantieji – ir skėrių vikšrai, Mano didžioji kariauna, siųsta prieš jus. Jūs valgysite ir būsite sotūs, šlovinsite vardą Viešpaties, savo Dievo, kuris taip nuostabiai pasielgė su jumis. Mano tauta nebebus sugėdinta per amžius.’“ (Joelio 2, 18–19. 25–26)

Bet tai nebuvo viskas. Keliomis eilutėmis žemiau sužinome apie būsimą didįjį dvasinių palaimų išliejimą. „Paskui išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų seneliai sapnuos sapnus, o jūsų jaunuoliai turės regėjimų. Net ant vergų – vyrų ir moterų – tomis dienomis išliesiu savo Dvasią.“ (Joelio 3, 1–2)

Elena Vait komentuoja: „Jei ši Joelio pranašystė iš dalies išsipildė apaštalų laikais, mes gyvename laikais, kai tai bus apreikšta dar aiškiau Dievo žmonėms. Jis taip išlies savo Dvasią ant savo žmonių, kad jie taps šviesa moralinėje tamsoje; didinga šviesa spindės visuose pasaulio kraštuose. Ak, kad mūsų tikėjimas išaugtų, kad Viešpats galėtų galingai dirbti su savo žmonėmis!“

Melody Mason