BENDRYSTĖ NEPAISANT TRŪKUMŲ

Ką matėmė ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi (1 Jn 1, 3).

Apaštalą Joną visi pažinojo kaip vieną iš griaustinio vaikų. Trejus metus jis vaikščiojo kartu su Jėzumi. Kartu su Juo valgė, keliavo, lietė Jį ir Jam padėdavo. Per tuos trejus metus apaštalas Jonas su kitais mokiniais ginčijosi ir svarstė, kuris iš jų didesnis. Visą tą laiko­tarpį jis dar buvo griaustinio vaikas. Visi, kurie mano, kad atsivertimas ir gyvenimas bendraujant su Jėzumi visada pakeičia žmogų kartą ir visam laikui, o jei ne taip, vadinasi, žmogus iš tikro nepatyrė jokio atsivertimo, tegul at­kreipia dėmesį į apaštalus Joną, Jokūbą ir kitus Kristaus mokinius.

Jie ginčijosi ir pykosi iki pačios paskutinės dienos, kol su jais buvo Jėzus. Netgi jau būdami aukštutiniame kambaryje jie vis dar svarstė klausimą, kuris iš jų didesnis. Eidami keliu jie visą laiką kalbė­josi ta tema ir įsitraukę į diskusiją nepastebėjo, kad atsiliko nuo Jėzaus, ir Šis įžengė į miestą ketvirtadaliu mylios juos aplenkęs. Ir kai Jie pagaliau Jį pasivijo, Jis paklausė: „Apie ką gi jūs kalbėjotės?“ O jie pakeitė pokalbio temą. Bet nepaisant šito savo sumišimo, greitai jie ir vėl grįžo prie to paties klausimo.

Švelniai ir su užuojauta žiūrėjo Jėzus į savo mokinius. Apaštalas Jonas vaikščiojo su Jėzumi netgi tada, kai Jėzaus jau nebebuvo. Vė­liau jis parašė štai ką: „Mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.“ Čia jis vartoja esamąjį laiką.

Eidamas savo gyvenimo keliu kartu su Jėzumi, nuolat su Juo bendraudamas, apaštalas Jonas pasikeitė. Jis jau neklausinėjo: „Kas didesnis?“ – ir daugiau nebenorėjo būti išskirtas iš kitų. Jis papras­čiausiai sakė: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo“ (1 Jn 4, 7).

Kasdienio pasišventimo Dievui tikslas – susidraugauti su Kristumi. Bendravimas ir gyvenimas kartu su Juo yra būtini, jei norime su Juo susidraugauti. Pagaliau, tos draugystės dėka mes tapsime panašūs į Jį.

Morisas L.Vendenas