II dalis
Šių nuolatinių maldų dėka Šventoji Dvasia pradėjo veikti bendruomenėje dar galingiau, ir jos nariai ėmė iš tikrųjų melstis. Jie melsdavosi ne tik per vidurio savaitės maldos susitikimą, bet pradėjo kartu melstis ir sabatos popietėmis vasaros laiku. Žiemą melstis jie rinkdavosi penktadienio vakarais. Bet to nepakako. Supratęs, kad kai kuriuos Bažnyčios narius puola demoniškos jėgos, pastorius Kliuzė pakvietė vyresniuosius prisijungti prie jo penktą valandą ryto ypatingai maldai. Atėjo septyni iš dešimties vyresniųjų, maldos laikas buvo toks galingas, kad jie nusprendė taip kartu melstis kiekvieną savaitę. Paskui jie prijungė penktadienius, paskui sabatą ir sekmadienio rytus. Tada diakonai paklausė, ar jie galėtų prisijungti ryto maldoms. Paskui ir Bažnyčios nariai paklausė, ar galėtų prisijungti, ir vis auganti grupė pradėjo melstis kiekvieną savaitės rytą.
Dievo Dvasiai laiminant, pastorius Kliuzė matydavo vis daugiau dvasinių pergalių bendruomenės narių gyvenime. Bažnyčios vadovai, anksčiau nesidomėję malda, dabar nenorėdavo vėluoti į posėdžius, nes pirmasis pusvalandis būdavo skiriamas maldai. Su Šventosios Dvasios palaima prasidėjo evangelizacija, ir bendruomenės salė pavirto Geresnio gyvenimo centru, kur bendruomenei buvo rengiami sveikatos, finansų ir šeimos seminarai. Vis daugiau žmonių būdavo pakrikštijami.
Antraisiais metais pastorius Kliuzė nusprendė rengti maldų sesijas meldžiantis dėl Šventosios Dvasios, ir buvo išlieta dar daugiau palaimų. Susidarė daug mažų grupelių, buvo įkurta nauja bendruomenė. Kadangi Dievo jėga galingai keitė Bažnyčios narių gyvenimą, prie sabatos pamaldų jie pridėjo laiką liudijimams, kad žmonės galėtų dalytis savo patirtimi. Pastorius Kliuzė sako, jog kai kurie nariai važiuodavo net kelias valandas iki bažnyčios vien tam, kad išgirstų, kaip Dievas veikia kitų bendruomenės narių gyvenime.
Melody Mason
