BET, DIEVE, AŠ ESU GERAS ŽMOGUS

Morisas L.Vendenas

Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Mt 19,16)

Štai žmogus, kuris užuot nuoširdžiai bendravęs su Dievu, siekia kiek galima labiau formalizuoti savo tarnavimą Jam. Jis turi daug ša­lininkų. Evangelijos pagal Joną 6-ame skyriuje kalbama apie visą būrį tokių žmonių, kurie atėję paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė“ (Jn 6, 28–29). Kristus nukreipia jų dėmesį nuo darbų, kuriuos jie daro savo jėgomis, ir nurodo bendravimą su Dievu.

Tas žmogus klausė: „[…] ką gera turiu daryti […]?“ Jėzus atsakė: „Kam Manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“ (Mt 19,16–17). Ar ne tiesa, kad mus trikdo tokie žodžiai? Tais žodžiais Kristus pats tarsi nurodo, kad būti­na daryti gerus darbus ir taip pelnyti amžinąjį gyvenimą.

Jėzus žinojo, kad joks žmogus vien savo jėgomis neįstengia laikytis įsakymų. Jis žinojo, kad vien jų laikydamiesi mes negalime laimėti Dangaus. Bet nepaisant to, Jėzus sakė: „[…] jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“ Turtingas jaunuolis paklausė: „Kokių?“ – „Nežudyk, nesvetimauk, nevok“ ir taip toliau. Jaunuolis atsakė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“ Matome, kad tas žmogus stiprus ir turi tvirtą valią. Jis daro gerus darbus, jam net mintis neateina padaryti ką nors bloga. Ir tada Jėzus susidomėjo tuo jaunuoliu. Jis atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams […]. Tuomet ateik ir sek paskui Mane.“

Jėzus ne visada taip kategoriškai kalbėdavo su žmonėmis, ieškan­čiais tiesos. Jis buvo labai įžvalgus, nes turėjo išminties, kurios sėmėsi iš savo Tėvo ir iš bendravimo su Juo.

Ką turiu daryti, kad įeičiau į gyvenimą? – Laikykis įsakymų. – Aš laikausi. – Iš tiesų? Tada leisk Man dar šį tą tau pasakyti. Tačiau jau­nuolis, nuleidęs galvą, ėmė kojos pirštu žarstyti smėlį. Jėzus norėjo, kad šis žmogus suprastų, jog nepaisant jo jėgos, pasisekimo, išorinio pamaldumo, jo sieloje yra tuščia. Jis yra bejėgis. Lygiai taip pat turime jaustis ir mes, kai iš tiesų ateiname pas Kristų. Turime pripažinti, kad vien savo jėgomis negalime nieko pakeisti. Viskas, ką galime padaryti, tai liautis mėginti daryti ką nors be Kristaus ir ateiti pas Jį tokie, kokie esame.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.