Brangios tarpusavio bendravimo pamokos (Arūnas Čerkesas)

Teologiniai straipsniai 2011-01-06

Visada įvertink gerų žodžių svarbą, kurie gali pakeisti žmonių gyvenimo tėkmę.

Daugelis iš mūsų dar savo vaikystėje išmokstame skambių frazių, kurios dažnai būna daugiau melagingos nei teisingos. Prisiminkime vieną iš jų: „Akmenimis gali užgauti kitą, bet žodžiais niekada“. Bet užaugę suprantame, kad kartais žodžiais užgautas žmogus gali būti traumuotas labiau nei akmenimis.
Sugebėjimas bendrauti – neabejotinai vienas iš svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Nors iš tikrųjų niekas mūsų nemoko tikro bendravimo, daugelis dalykų mūsų gyvenime priklauso nuo teisingos perduotos ir priimtos informacijos bei teisingai suformuotų santykių su mus supančiais žmonėmis. Manau, visiems mums ne vėlu pradėti mokytis bendrauti. Svarbu patikėti, kad bendravimo įgūdžių galime išmokti ir pradėti mokytis.
Svarbu suvokti, jog bendravimas vyksta netgi mums nekalbant. Juk yra kelios bendravimos formos: verbalinis, neverbalinis bei raštiškas. Mes bendraujame net tylėdami bet būdami šalia kito žmogaus.
Kada kalbame, mūsų žodžiai perduoda informaciją, žodžių turinys bei balso tonas sukelia tam tikrus jausmus. Be abejo, svarbu ir tai, kaip mes aiškiname bei vertiname gautą informaciją ir kokia mūsų reakcija į jos turinį. Reikia mokėti išklausyti žmones. Todėl ir turime dvi ausis ir vieną liežuvį…
Šventajame Rašte skamba nuostabus patarimas: „Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.“ (Naujasis Testamentas, Jokūbo laiškas 1, 19).
Iš šios ištraukos išmokstame dar vieną svarbią bendravimo pamoką: būkime lėti kalbėti, t.y. apgalvokime žodžius pries juos pasakydami. Ir būkime lėti pykti. Jeigu kito žodžiai jus supykdė, išgerkite gurkšnį vandens ir palaikykiote burnoje penkias minutes, galbūt preis noras išrėkti dešimtis bjaurių ir neapgalvotų žodžių, dėl kurių vėliau gailėsimės 

Keletas patarimų, kaip būti geru klausytoju:

  • Kuo dažniau išlaikykime akių kontaktą.
  • Atsakykime žmogui šypsena arba galvos palinksėjimu, kad jį supratome.
  • Nepertaukime žmogaus.
  • Pabandykime įsivaizduoti save kalbančiojo situacijoje.
  • Išlikime susivaldantys.
  • Nekeiskime temos, leiskime kalbėtojui pasakyti viską.
  • Nevenkime pasitikslinti, ar teisingai supratome, ką girdėjome.

Visada svarbu pagalvoti, ko pasieksime savo žodžiais. Mes galime laimėti šimtus ginčų, bet prarasti visus draugus. Bendravimas – tai ne vien galimybė įrodyti, koks aš teisus, o visi kiti klystantys, bet ir galimybė mokytis vieniems iš kitų.
Mūsų žodžiai turi galią teikti žmogui gyvenimą arba mirtį. Kalbėkime tai, kas kitus padrąsina, ugdo ar skatina geresniems santykiams.