Morisas L.Vendenas
Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos.‘ Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9,12–13).
Kartą rytą vieno koledžo fermoje dirbęs studentas į bendrabutį parnešė pilną maišą grūdų. Šiais javais fermoje buvo šeriamos karvės. „Karvės gali ėsti ir žolę, – pasakė jis, – o javus valgysime mes.“ Jis pastatė maišą su grūdais savo kambaryje, ir kiekvieną rytą kartu su juo gyvenę studentai ateidavo nešini tuščiais puodeliais ir prisipildavo grūdų. Kam dabar buvo reikalinga valgykla, tiesa? Bet studentai nežinojo, kad šiais javais karvės šeriamos dėl to, kad jie susemti nuo grūdų elevatorių grindų. Studentai apie tai nepagalvojo, bet vieną rytą maiše rado purvo. Tada dauguma jų ėmė vėl valgyti valgykloje. Jie suprato, kad valgykla jiems yra be galo reikalinga.
Būtinybę apsidrausti stipriausiai pajusite tada, kai jūsų namas jau skendės liepsnose. Benzino degalinės arba autoserviso labiausiai pasigesite tada, kai suges jūsų automobilis arba kai atsidursite tuščiame kelyje, ir jums baigsis benzinas. Jums reikia gydytojo tik tada, kai sergate, todėl „neprotinga siūlyti gydytoją sveikiems, arba tiems, kurie įsivaizduoja esą tokie. Pirmiausia svarbu įtikinti žmones, kad jie serga, kitaip jie nepadėkos jums už triūsą. Panašiai neprotinga siūlyti Kristų tiems, kurių širdis yra sveika ir niekada nebuvo sudužusi“ (Didžioji kova, 228p.).
Kai pajuntame, kad mums reikia Dievo, iš esmės keičiasi mūsų požiūris į gyvenimą. Tas jausmas ateina todėl, kad mes galvojame apie Dievo meilę. Jūs neturėtumėte laukti, kol kas nors kitas padės jums priartėti prie Dievo. Ir nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunku, jums būtina sėdėti ir nuodugniai tyrinėti, mąstyti apie Dievo meilės pasireiškimą, apie Jo meilę, parodytą Jėzaus Kristaus gyvenimu ir išreikštą Jo Žodyje. Taip elgdamiesi greitai suprasite, kad jums būtinai reikia Dievo, kad nieko savo gyvenime negalima pakeisti kokiu nors kitu keliu. Ateikite pas Jį ten, kur Jis atsiveria, ir tuo pat metu supraskite, kad Jis ieško kiekvieno iš mūsų. „Jei jūs atgailaudami žengsite Jo link bent vieną žingsnį, Jis paskubės apkabinti jus ir parodyti savo begalinę meilę“ (Paslėpti lobiai, 177 p.).
