Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis. (Apreiškimas Jonui 1, 17)
2001 metų gegužę mūsų laidos „Parašyta“ komanda apsilankė Patmo saloje, kur įrašė naują programų „Laiškai iš vienišosios salos“ seriją.
Mes atvykome penktadienio popietę. Leidosi saulė, nudažydama horizontą ryškiai raudonai, tarsi būtų brūkštelėjęs teptuku Vyriausiasis Dailininkas. Aš sėdėjau ant Egėjo jūros kranto ir skaičiau Apreiškimo Jonui knygą. Mano mintys plaukė į šimtmečių senumo praeitį.
Pirmojo amžiaus pabaigoje romėnų pareigūnai ištrėmė apaštalą Joną į šią nykią maždaug 16 kilometrų ilgio salą. Jonas buvo jau senas žmogus ir vargu ar kėlė kokią nors grėsmę Romos stabilumui. Tačiau romėnų valdininkai išsigando to, ką Jonas pamatė ir išgirdo. Jo akyse vis dar švietė revoliucingiausios figūros istorijoje regėjimas. Jis buvo įsimylėjęs Jėzų. Jonas buvo vienas iš Jėzui artimiausių mokinių, ir jis negalėjo apie Jį nekalbėti. Jis negalėjo nekalbėti apie Kristaus meilę bei malonę, net jeigu tai reiškė pasipriešinti imperatoriaus šlovinimo kultui. Jonas pradėjo kelti pavojų Romos imperijai – ne dėl to, kad būtų vedęs didžiules armijas, o todėl, kad skelbė Kristų.
Taigi jau senas Jonas buvo suimtas ir ištremtas į šią uolėtą salą. Atskirtas ir vienišas jis liko toli nuo savo bičiulių tikinčiųjų.
Kai tą vakarą sėdėjau ir žvelgiau į jūrą, mąstydamas apie Šventąjį Raštą, Jėzus buvo taip arti. Aš jaučiau Jo Artumą ir supratau, kaip jautėsi Jonas, kai ištremtas į šitą pačią salą sulaukė Svečio.
Tai nebuvo žmogus, kurį jam būtų leidusi pamatyti Romos sargyba, tai buvo Pats Jėzus Kristus. Visos romėnų armijos pasaulyje nebūtų galėjusios užkirsti Jam kelią. Tai buvo šlovingasis Kristus stulbinančiame regėjime. Kristaus veidas švytėjo kaip saulė.
Kristus yra arti Savo vaikų tada, kai jie jaučiasi labiausiai vieniši. Jėzaus žodžiai Jonui „Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis“ (Apreiškimas Jonui 1, 17) ataidi per šimtmečius. Jis – amžinasis Kristus. Jis amžinai yra čia. Jis visada su mumis. Jonas regėjo Jėzų, ne kažkur aukštybėse virš kenčiančių žmonių, stebintį jų sielvartus nuo Savojo sosto. Jonas matė „žibintuvų viduryje – panašų į Žmogaus Sūnų“ (Apreiškimas Jonui 1, 13). Žibintuvai – tai Kristaus Bažnyčia, Jo tauta (Apreiškimas Jonui 1, 20). Kur jie, ten ir Jis. Šiandien jūs galite jaustis toks pat izoliuotas, kaip Jonas Patmo saloje. Tačiau Jėzus Kristus yra su jumis taip pat tikrai, kaip Jis buvo su Jonu. Paprašykite Dvasios atverti jums tikėjimo akis, kad šiandien pamatytumėte Jį, vaikščiojantį jūsų gyvenime.
Markas Finlis
