Kaip sustiprinti mūsų gebėjimą tikėti
I dalis
Juk Mano mintys – ne jūsų mintys, o Mano keliai – ne jūsų keliai, – tai Viešpaties žodis. – Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip Mano keliai viršija jūsų kelius ir Mano mintys – jūsų mintis. (Izaijo 55, 8–9)
Vaikystėje labai mėgau su savo pusbroliais ir pusseserėmis stovyklauti po žvaigždėmis. Nenorėdavau miegoti palapinėje, nes troškau visą laiką matyti žvaigždes, ir dabar dar mėgstu į jas žiūrėti.
Kai pakeliu akis į nakties danguje mirksinčias žvaigždes, negaliu atsistebėti žmogaus akiai neaprėpiamomis visatos platybėmis. Žinau, kad ne man vienintelei tai kelia nuostabą ir pagarbią baimę, esu tikra, kad nesuskaičiuojamos žmonių kartos taip pat žvelgdavo į dangų, mėgindamos perprasti žvaigždėtos visatos paslaptis. Mūsų Saulės sistema yra tik taškelis Paukščių Tako galaktikoje – kosmoso vandenyne, nusagstytame apytikriai keturiais šimtais milijardų žvaigždžių. O visata už mūsų Paukščių Tako dar spindi milijardais kitų galaktikų!
Dangūs išties skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas tikrai atskleidžia Jo rankų darbą! Norėdamas parodyti Dievo didybę, pranašas Izaijas palygina Jį su mumis: „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip Mano keliai viršija jūsų kelius ir Mano mintys – jūsų mintis.“ (Izaijo 55, 9)
Bet kaip toli tas dangus nuo žemės? Ar kada nors susimąstėte apie tai? Nors Dievo galios neįmanoma išmatuoti žmogiškais matais, akimirkai stabtelėkime čia. Kaip žinome, pagrindinis matavimo vienetas visatoje yra šviesmetis. Norėdami suprasti šviesmečio reikšmę, truputėlį paskaičiuokime.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad šviesa keliauja stebinančiu 300 000 kilometrų per sekundę greičiu, o tai, pasak NASOS, toks didelis greitis, kad per tą laiką, kol jūs spragtelite pirštais, šviesa gali apskrieti aplink Žemės rutulį daugiau nei septynis kartus. Tai tikrai milžiniškas greitis, bet mes dar tik pradedame!
Per minutę šviesa nukeliauja 18 milijonų kilometrų. Jei padaugintume šį skaičių iš 1440 (tiek minučių yra paroje), sužinosime, kad per parą šviesa nukeliaus beveik 26 milijardus kilometrų. Jei padaugintume tai iš 365 dienų, išsiaiškintume, kad per metus šviesa nukeliauja milžinišką atstumą – apie 9,5 trilijono kilometrų.
O tai, mielieji, yra tik vienas šviesmetis!
Mokslininkai paskaičiavo, kad nuo mūsų iki išorinio regimosios Visatos krašto yra maždaug keturiasdešimt šeši milijardai šviesmečių – atstumas toks didelis, kad net neįmanoma suvokti. Bet net ir pačiais tiksliausiais žmonių skaičiavimais negalime išmatuoti tikrosios Dievo visatos, juo labiau – Jo neišmatuojamai didelės meilės. Įkvėpimas mums sako: „Įžvalgiausi pasaulio protai negali suprasti Dievo. Žmonės gali amžinai ieškoti, amžinai mokytis ir vis tiek regės begalybę.“
Kai Abraomas pradėjo tikėjimo kelionę, nežinodamas, kur eina ir abejodamas, ar kada nors susilauks sūnaus, vieną naktį Dievas išvedė jį iš palapinės ir paprašė suskaičiuoti žvaigždes. „Pažvelk į dangų ir suskaičiuok žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti.“ Po to tarė: „Tokie gausūs bus tavo palikuonys.“ (Pradžios
15, 5) Abraomas tikriausiai tik pakraipė galvą iš nuostabos ir pagarbios baimės taip, kaip ir mes darome šiandien. Biblija mums sako, kad Dievas ne tik žino tikslų žvaigždžių skaičių, bet ir vadina jas visas vardais. (Psalmė 147, 4)
Nors Abraomas iki galo ir nesuvokė Dievo pažado, jis patikėjo Jo Žodžiu. „Todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.“ (Hebrajams 11, 12) Nuostabu, kad dar ir šiandien Dievas pildo Abraomui duotą pažadą.
Melody Mason
