DANGUS – REALI BUVIMO VIETA

Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra (1 Jn 3, 2).

Ar norėtumėte iš naujo pradėti gyvenimą? Dauguma žmonių atsako: „Žinoma! Aš daug ką daryčiau kitaip.“ Bet ar norėtumėte nugyventi savo gyvenimą lygiai taip, kaip gyvenote, nieko jame nekeisdami? Ir kuo daugiau žmogus matė gyvenime, tuo grei­čiau jis sako „Ne, dėkui“.

Tai dar kartą patvirtina, kad vienas iš mūsų didžiausių lūkesčių šiame pasaulyje – viltis dėl būsimo gyvenimo. Priimti Dievo atliktą išgelbėjimą ir padėti jį priimti kitiems – tai didžiausias mūsų egzistavimo šioje žemėje tikslas. Ar neturėtume būti kupini gilios padėkos už palaimą teikiančią viltį į būsimą laimingą gyvenimą?

Daugelis žmonių netiki realiu dangaus buveinių buvimu. Tačiau mokymas apie dangų, kaip apie realią gyvenamąją vietą yra pa­remtas Biblija ir juo tvirtai tiki septintosios dienos adventistai. Jei dangus jums tėra nereali vieta, vadinasi, nerealus jums ir pats Kristus. Kartą skeptikas paklausė mažo gatvės berniuko, kuris tikėjo gyvenimu danguje: „Jei tu pateksi į dangų, o ten Kristaus nebus?“ Berniukas atsakė: „Ten, kur yra Jėzus, ir yra dangus“. Jei Jėzus yra realus, tai ir būsimasis gyvenimas danguje taip pat yra realus.

Ar Jėzus yra realus? Dauguma žmonių tiki, kad Jis buvo rea­lus iki savo prisikėlimo, tačiau ne visi tiki, kad Jis buvo realybe po šio įvykio. Biblija moko, kad Jėzus yra realus ir po savo prisikėli­mo. Evangelijoje pagal Luką (24, 39) aprašytas atvejis, kai moki­niai manė, jog mato dvasią, bet Jėzus tarė: „Pasižiūrėkite į Mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats. Palieskite Mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote Mane turint.“ Tomas suabe­jojo, tačiau Jėzus, kaip aprašoma Evangelijoje pagal Joną (20, 27) į jį kreipiasi: „Įbesk čia pirštą ir apžiūrėk Mano rankas“, t. y. prisiliesk prie Manęs. Ir Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Prisikėlęs Jėzus buvo tokia pat reali būtybė kaip ir iki pri­sikėlimo.

Taip pat prisiminkime dar ir 1-ąjį Jono laišką (3, 2): „Mes žino­me, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.“ Mes supanašėsime su Jėzumi, kai Jis vėl ateis. Mes tapsime panašūs į Jėzų ir pasikeisime, kada Jį pamaty­sime akis į akį. Dangus nėra kažkas neaiškaus ar tariamo. Dan­gus – tai reali gyvenamoji vieta.

Morisas L.Vendenas