Jis duoda dar didesnę malonę. (Jokūbo laiškas 4, 6)
Mūsų saugumas Kristuje nepagrįstas mūsų poelgiais ar elgesiu. Darydami gerus darbus, mes netampame saugesni. Jei grįsime savo saugumą darbais, mes nuolat galvosime, ar pakankamai padarėme. Mūsų saugumas kyla iš to, ką dėl mūsų padarė Kristus – kokį gyvenimą Jis gyveno ir kokia mirtimi numirė.
Ir kai priimame savo saugumą Kristuje, Jis padeda mums augti Jame. Kai pavedame savo valią Jam, Jis pradeda mumyse krikščioniško charakterio ugdymo darbą, o tai, ką Jis pradeda, Jis ir užbaigia! Jis yra „tikėjimo Vadovas ir Ištobulintojas“ (Laiškas hebrajams 12, 2).
Tarkim, aš esu pirmoje pradinės mokyklos klasėje. Kiekvienas mokinys skiriasi nuo kitų savo sugebėjimu mokytis bei spręsti užduotis, tačiau, jeigu mes uoliai įsisavinsime mokytojo išdėstytas pamokas, visi pabaigsime tą klasę laiku. Panašiai, jeigu aš ištikimai priimsiu dangiškojo Tėvo man skirtas pamokas, mano pažinimas augs, o charakteris tobulės. Jis jau pasirūpins, kad aš „pabaigčiau“ tą mokyklą.
Vienas patyręs, senas pamokslininkas kartą taikliai pasakė: „Jūs esate išgelbėti vieną kartą ir visiems laikams, jei pasiliekate išgelbėti“.
Mano sūnus lieka mano sūnum ir tada, kai jis klysta, ir tada, kai ne. Žinoma, jis gali nuspręsti atsiskirti nuo šeimos. Jis turi teisę pasikeisti vardą ir pavardę. Jis yra laisvas bet kada palikti namus. Tačiau jis visada liks mano sūnumi. Jis yra tikras, kad aš supykęs neišvarysiu jo iš namų dėl to, kad jis kuo nors nusižengė.
Dievas neatstumia krikščionių, kai jie nusideda. Kai mes suklumpame, Dievas paskatina mus atgailauti. Tačiau dėl savo klaidos netampame mažiau brangūs Dievo širdžiai. Nuodėmė neatima iš mūsų Dievo malonės – būtent mūsų klaidos ir suteikia mums teisę į Jo malonę! Dievo malonė skirta klystantiems, nusidėjėliams, tiems iš mūsų, kurie yra silpni.
„Jei per savo neišmanymą mes žengiame klaidingą žingsnį, Gelbėtojas mūsų neapleidžia. […] Šėtonas gali ateiti pas jus su žiauria mintim: „Tavo situacija beviltiška. Tu negali būti atpirktas.“ Tačiau yra viltis Kristuje. […] kai nuodėmė stengiasi užvaldyti širdį, kai kaltė slegia sielą ir apsunkina sąžinę, kai netikėjimas temdo protą, atminkite, jog Kristaus malonės užtenka, kad įveiktumėte nuodėmę ir išsklaidytumėte tamsą“ („Išgydymo tarnavimas“, p. 249–250).
Jo malonė didesnė už mūsų nuodėmę. Jame visada yra daug daugiau malonės, negu mums kada nors reikės. Dangaus ištekliai neišsemiami.
Markas Finlis
