Meilė niekada nesibaigia. (Pirmas laiškas korintiečiams 13, 8)
1985 metais aš su žmona ir trim mūsų vaikais – Debe, Rebeka ir Marku jaunesniuoju – atsikraustėme iš Čikagos, Ilinojaus, į Sent Albansą Anglijoje. Ten aš tarnavau Septintosios dienos adventistų Europos divizijos sekretoriumi.
Atvykus į Angliją, mudviem su žmona buvo sunku priprasti važinėti kairiąja kelio puse. Pirmus kelis kartus išvažiavus su savo mašina, anglų žiedinės sankryžos įvarydavo mums kone mirtiną siaubą.
Vieną dieną, sutelkusi visą drąsą, mano žmona viena išvažiavo į Vatfordą, nedidelį miestelį netoli mūsų namų. Tai buvo prieš pat Kalėdas, ir gatvėse grūdosi minios apsipirkti išėjusių žmonių. Mūsų sūnus Markas, kuris tada buvo maždaug 7 metų, pasiklydo. Mano žmona puolė į paniką. 15 minučių ji ieškojo vaiko, desperatiškai jį šaukdama. Ji greitai pasitelkė kelis praeivius, kad padėtų ieškoti.
Kas daugiau dėjo pastangų tose paieškose – mano žmona ar mano sūnus? Ar ji abejingai pasakė: „Klausyk, sūnau, tai tu paleidai mano ranką. Tu nuklydai nuo manęs. Tu pasimetei, ir tikiuosi, kad pats rasi kelią pas mane. Jei rasi – gerai, o jei ne – tai tavo problema.“ Aišku, ne! Jai užvis svarbiau buvo surasti mūsų sūnų.
Esu įsitikinęs, kad Dievas labiau nori mus surasti, negu mes norime Jį surasti.
Laiške romiečiams 8, 30 džiugiai skelbiama geroji naujiena: „Kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė“. Dievas ne tik sukūrė jūsų išgelbėjimo planą, Jis ir aktyviai ragina jus tą planą priimti. Dievas – tai gailestingasis samarietis, kuris prieina ieškodamas mūsų, kai sumušti ir kruvini gulime gyvenimo šalikelėje. Jis apglėbia mus Savo rankomis, kužda mums į ausį padrąsinimo žodžius ir, Pats sumokėdamas begalinę kainą, vedasi mus į saugius namus (žr. Evangelija pagal Luką 10).
Taip, Dievas yra ieškantis Dievas. Kristuje Jis imasi iniciatyvos.
Yra vienintelis dalykas, kurio mūsų nuostabusis Viešpats neturės, jeigu Jam to neduosime – mūsų meilė. Jis ilgisi mūsų meilės. Šiandien Jis ieško jūsų. Jis ilgisi jūsų daug labiau, nei galite įsivaizduoti. Tą dieną Vatfordo gatvėse, kai mano žmona pagaliau rado mūsų sūnų, įvyko džiaugsmingas susitikimas. Džiaugsmingas susitikimas bus ir tada, kai mes pulsime į glėbį Tam, kuris taip ilgai mūsų ieškojo.
Markas Finlis
