Morisas L.Vendenas
Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu (Kol 1, 9).
Jeigu jums kada nors kas nors sakė: „Aš meldžiuosi už jus, aš nuolat už jus melsiuos,“ jums sunku tai pamiršti! Aš tikiu maldos jėga, tuo didžiuoju kalnu, kuriam lemta sulaikyti mus, kad nepaslystume ir nepasuktume pražūtingu keliu. Jei aš staiga užsinorėčiau žūti, man reiktų pamiršti, kaip vaikystėje bet kuriuo laiku užėjęs į savo tėvo kabinetą, rasdavau jį klūpintį ir besimeldžiantį. Žinojau, kad bent vienas žmogus už mane meldžiasi! Aš skaičiau apie žmogų vardu Petras, kuriam Jėzus pasakė: „Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų“ (Lk 22,31). Ir paskui, kai Pertas prisiekė ir dievagojosi prie laužo, staiga jis prisiminė tuos žodžius: Aš meldžiuosi už tave.
Kartą vakariniame susirinkime mes ilgai kalbėjome apie maldos poveikį ir apie tai, kas ja pasiekiama. Pagaliau mes paklausėme: „Kodėl gi mes tiek mažai meldžiamės? Kodėl nesimeldžiame, kad būtų išspręstos mūsų bendruomenės problemos?“ Kaip tik tą dieną aš buvau aplankęs grįžusį iš misionieriškos kelionės evangelistą, kuris buvo puolęs į neviltį ir palikęs Dievą bei Bažnyčią. Jis ir jo šeima kalbėjo atšiauriai, ir tądien man su jais atsisveikinant tas žmogus pasakė: „Nesimelskite už mus, nereikia!“ Slogus to susitikimo įspūdis tą vakarą sunkiai slėgė man širdį. Aš papasakojau apie tai. Dauguma dalyvavusiųjų pažinojo tą žmogų ir sutiko, kad nelengva būtų surasti sunkesnį atvejį. Mes nusprendėme, kad visą mėnesį kasdien melsimės už tą šeimą, – kiekvienas savo namuose, o trečiadieniais vakare bendrame susirinkime. Kitą savaitę jo namai sudegė iki pamatų. Maldos susirinkime aš paklausiau: „Už ką gi jūs meldžiatės?“ Mes meldėmės toliau. Dar po savaitės jis prarado brangius įrengimus, kurie jam buvo nepaprastai reikalingi. Apie tai rašė net laikraščiai. Mes meldėmės toliau, nors ir nesupratome to, kas vyksta. Kas čia veikia: šėtonas ar Dievas? Kas? Kas vadovavo visiems šiems įvykiams mes supratome baigiantis mėnesiui, kai paskutinę mėnesio sabatą beprasidedant pamaldoms į Maldos namus įėjo misionierius ir jo šeima.
Mums būtina uoliau melstis. Ar jūs su tuo sutinkate? Mes privalome melstis. Mūsų artimųjų maldos yra didelis kalnas, kuris trukdo mums pasukti pražūties keliu.
