Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

DIDYSIS MALDOS KALNAS 0 2018-07-04 — 00:00

Morisas L.Vendenas

Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu (Kol 1, 9).

Jeigu jums kada nors kas nors sakė: „Aš meldžiuosi už jus, aš nuolat už jus melsiuos,“ jums sunku tai pamiršti! Aš tikiu maldos jėga, tuo didžiuoju kalnu, kuriam lemta sulaikyti mus, kad nepaslys­tume ir nepasuktume pražūtingu keliu. Jei aš staiga užsinorėčiau žūti, man reiktų pamiršti, kaip vaikystėje bet kuriuo laiku užėjęs į savo tė­vo kabinetą, rasdavau jį klūpintį ir besimeldžiantį. Žinojau, kad bent vienas žmogus už mane meldžiasi! Aš skaičiau apie žmogų vardu Petras, kuriam Jėzus pasakė: „Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesu­svyruotų“ (Lk 22,31). Ir paskui, kai Pertas prisiekė ir dievagojosi prie laužo, staiga jis prisiminė tuos žodžius: Aš meldžiuosi už tave.

Kartą vakariniame susirinkime mes ilgai kalbėjome apie mal­dos poveikį ir apie tai, kas ja pasiekiama. Pagaliau mes paklausėme: „Kodėl gi mes tiek mažai meldžiamės? Kodėl nesimeldžiame, kad būtų išspręstos mūsų bendruomenės problemos?“ Kaip tik tą dieną aš buvau aplankęs grįžusį iš misionieriškos kelionės evangelistą, ku­ris buvo puolęs į neviltį ir palikęs Dievą bei Bažnyčią. Jis ir jo šeima kalbėjo atšiauriai, ir tądien man su jais atsisveikinant tas žmogus pasakė: „Nesimelskite už mus, nereikia!“ Slogus to susitikimo įspūdis tą vakarą sunkiai slėgė man širdį. Aš papasakojau apie tai. Dauguma dalyvavusiųjų pažinojo tą žmogų ir sutiko, kad nelengva būtų surasti sunkesnį atvejį. Mes nusprendėme, kad visą mėnesį kasdien melsi­mės už tą šeimą, – kiekvienas savo namuose, o trečiadieniais vakare ­bendrame susirinkime. Kitą savaitę jo namai sudegė iki pamatų. Mal­dos susirinkime aš paklausiau: „Už ką gi jūs meldžiatės?“ Mes meldė­mės toliau. Dar po savaitės jis prarado brangius įrengimus, kurie jam buvo nepaprastai reikalingi. Apie tai rašė net laikraščiai. Mes meldė­mės toliau, nors ir nesupratome to, kas vyksta. Kas čia veikia: šėtonas ar Dievas? Kas? Kas vadovavo visiems šiems įvykiams mes supra­tome baigiantis mėnesiui, kai paskutinę mėnesio sabatą beprasi­dedant pamaldoms į Maldos namus įėjo misionierius ir jo šeima.

Mums būtina uoliau melstis. Ar jūs su tuo sutinkate? Mes privalome melstis. Mūsų artimųjų maldos yra didelis kalnas, kuris trukdo mums pasukti pražūties keliu.

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!