Taip kalba Viešpats: „Stokitės ant kryžkelių ir pasižvalgykite! Pasiklauskite senovės takų, kur yra gerasis kelias! Eikite juo ir rasite ramybę.“ (Jeremijo 6, 16)
Biblijoje randame daugybę nuostabių pasakojimų apie atsakytas maldas. Šventajame Rašte yra tiek daug stulbinamų stebuklų, kad nenuostabu, jog daug šiuolaikinių mokslininkų ir mąstytojų netikėdami šaiposi iš jų. Ar esame matę iš dangaus krintančią maną, ar buvome sutikę kalbantį asilą? Ar kada nors galynėjomės su angelu, matėme kirvio galvą plūduriuojančią upelio paviršiuje, ar buvome liudininkai mirusiųjų prikėlimo? Nuo kada Dievo tarnai pagaunami ir nunešami ugnies vežimais?
Jei paskaitytume Biblijoje užrašytas maldas, pastebėtume stebinantį pasikartojantį modelį. Kai Dievo žmonės melsdavosi, Jis beveik visada atsakydavo „taip“. Tik keletą kartų Dievas atsakė „ne“. Šiandien Bažnyčioje atrodo, kad Dievo atsakymas į maldą yra labiau išimtis nei taisyklė. Jei Dievas atsako į mūsų maldą „taip“, mes taip nudžiungame ir susijaudiname, kad visiems apie tai pasakojame savaičių savaites ir mėnesius, nes tai toks retas ir ypatingas įvykis. Jei Dievas bibliniais laikais taip dažnai teigiamai atsakydavo į maldas, tai kas pasikeitė šiandien?
Gali būti, kad šiais laikais mes žvelgiame į Dievo Žodį abejodami. Galvojame: „Negalime pernelyg rimtai priimti Biblijos pasakojimų, nes visa tai vyko senais bibliniais laikais, o šiuolaikinis pasaulis kitoks. Dievas šiandien negalėtų veikti lygiai taip, kaip tada.“ Taigi mes pakoreguojame Šventąjį Raštą ir perfiltruojame per mūsų šiuolaikišką mąstymą. Bet ar Dievas pasikeitė? Žinoma, ne! Jis nesikeičia. Jo Žodis vis dar toks pat tikras šiandien kaip ir tada, kai vyko tie nuostabūs dalykai. Jis buvo Dievas, kuris atsakydavo į maldas bibliniais laikais, ir Jis vis dar tas pats Dievas šiandien!
Biblija aiškiai sako, kad mes tarnaujame Dievui, kuris girdi mūsų maldas. Tai turi mums suteikti didžiulį pasitikėjimą meldžiantis. Vis dėlto dažnai mes vis tiek netikime. Čia ir kyla bėda, nes tikintis dvasinės sėkmės šiandien, mums būtina visiškai pasitikėti Dievu ir tikėti, kad Jis mus girdi ir atsako į maldas. Štai viena mano mėgstamiausių Biblijos eilučių: „Mes tvirtai pasitikime Juo, nes ko tik prašome pagal Jo valią, Jis mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad Jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę.“ (1 Jono 5, 14–15)
Šiose eilutėse randame raktą į atsakytą maldą: prašome pagal Dievo valią. Ką tai iš tiesų reiškia? Nurodydama į šią eilutę, Elena Vait rašo: „Turime prašyti to, ką Jis yra pažadėjęs, o tai, ką gauname, turime panaudoti Jo valiai vykdyti. Sąlygoms atitikus, pažadas [atsakyti į maldą] yra tvirtas.“
Skaitydami Bibliją greitai pastebime pasikartojantį modelį. Dievas yra meilė. Jis siekia gelbėti žmones. Jis nori įkurti amžinąją karalystę, kur nebus nei sielvarto, nei nuodėmių. Jis nesirengia „virti mūsų ant mažos ugnies“ ar palikti mus vienus, kad patys užsitarnautume išgelbėjimą. Tai prieštarautų Jo geranoriškai prigimčiai. Tad jei prašome pagal Jo valią ir Jo šlovei, kad Jo darbas vyktų ir kad būtų išgelbėta kuo daugiau žmonių, melskimės drąsiai ir su pasitikėjimu, net jei tai žmonėms atrodo neįmanoma.
Tai visai paprasta! Patyrinėkime šią mintį truputėlį plačiau.
Melody Mason
