Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

DIDŽIAUSIOJI KOVA 0 2019-09-07 — 00:47

Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergau­tume nuodėmei (Rom 6, 6).

Klausimai apie pasišventimo krizę, apsivalymą bei prisipildymą Šven­tąja Dvasia žmonėse sukelia įvairiausius samprotavimus bei nuo­mones. Daugelis mėgina teigti, jog pasišventimas ir atsivertimas įvyksta vienu ir tuo pačiu metu. Ir nors Dievo sumanymu taip ir turėtų būti, tačiau realiame gyvenime pradinis atsivertimas bei absoliutus nuolatinis savęs išsižadėjimas dažnai vienas nuo kito atsilieka laiko požiūriu. Tai visai nereiškia, kad atsiver­timas nėra savęs pašventimo pasireiškimas. Tačiau žmogiškoji širdis, net ir atsivertusi, dažniausiai, nepasilieka paklusnumo būsenoje, bet svyruoja tarp visiškos priklausomybės nuo Dievo ir priklausomy­bės nuo savojo „aš“. Šis liguistas svyravimas galų gale priveda prie krizės – visiško pasišventimo krizės.

Pastebime, kad įvairių žmonių atsivertimo patirtis taip pat skir­tinga. Vienam žmogui atsivertimas – tai milžiniškas perversmas, kitam jis įvyksta beveik nepastebimai. Užaugusiems krikščioniškose šeimose miela žinoti, kad atsivertimas gali įvykti beveik nepastebi­mai, nežinant tikslios datos, laiko ar aplinkybių kada tai įvyko. Atkreipkime dėmesį į kitą atsivertimo aprašymą: „Kaip ir vėjas, neregima jėga Kristus nuolat darbuojasi širdyje. Ji keičiama po truputį, žmogui gal net nepastebimai, ir siela linksta prie Kristaus. Tai gali vykti mąstant apie Jį, skaitant Šventąjį Raštą, klausantis pamokslo.“ Šis tei­ginys mus džiugina, argi ne? Vadinasi, mes galime nieko nepaste­bėti. Tačiau pažvelkime dar į vieną sakinį: „Ir staiga, Dvasiai paraginus, siela mielai atsiduoda Jėzui.“ Jūs pastebėjote perėjimą? Staiga!  Kai Dvasios kvietimas aiškiai suvokiamas! „Daugelis tai vadina staigiu atsivertimu, tačiau jis yra ilgo Dievo Dvasios darbo, kantraus, ilgalaikio proceso, vaisius.“ (Su meile iš Dangaus, 149 p.)

Net jei atsivertimas ir gali įvykti nepastebimai, tai apie visišką atsidavimą to pasakyti negalima. Visiškas atsidavimas jums bus krizė, kurią būtinai pajusite. Knygoje „Kelias pas Kristų“ (skyriuje „Pasišventimas“ 45 p.) yra pasakyta, kad „kova su savimi – pati sunkiausia kova, kokia tik gali būti.“ Tokia kova nepraeis nepastebėta.

Morisas L.Vendenas

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!