Todėl ir nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai, jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina. (Antras laiškas korintiečiams 4, 16)
Norėčiau papasakoti jums apie vieną savo draugą, vardu Miltonas Šustekas (Milton Schustek). Sovietų dominavimo ir religinės priespaudos metais jis pastoriavo Čekoslovakijoje. Kai jo šalį užvaldė komunistai, Šustekas norėjo laisvai tarnauti savajai sabatą švenčiančiai bendruomenei Prahoje. Tačiau komunistai turėjo kitų idėjų. Jie nusprendė visus dvasininkus išsiųsti į darbo stovyklas.
Miltonas žinojo, kad jie nori ištremti jį kuo toliau nuo jo bendruomenės – į anglies kasyklas šiaurėje. Tačiau jis sugalvojo, kaip pasilikti mieste ir toliau dirbti savo darbą. Buvo vienas darbas, kurio niekas nenorėjo imtis, – kanalizacijos vamzdžių valymas. Niekas nenorėjo lįsti į tuos siaurus nešvarius vamzdžius, keliasdešimt metrų po miesto gatvėmis.
Miltonas nusprendė susitikti su komunistų lyderiais ir pakalbėti dėl šito darbo. Tačiau pirmiausia jis atsiklaupė ir pasimeldė. „Jėzau, – kreipėsi jis, – aš noriu Tave garbinti kiekvieną sabatą. Prašau, padėk man laikytis Tavo Įstatymo ir būti Tau ištikimam.“
Po to Miltonas nuėjo pas vietinį valdininką. „Suprantu, jūs norite mane išsiųsti į kasyklas, – kalbėjo jis. – Tačiau norėčiau kai ką pasakyti. Mano senelis dirbo kasyklose, mano tėvas dirbo kasyklose, ir aš mielai dirbčiau bet kurioje kasykloje, į kurią mane išsiųstumėte. Betgi turiu pasiūlymą. Jums reikia žmogaus, kuris atliktų vieną jūsų turimą patį nemaloniausią darbą. Aš žinau apie jį. Tai nusileisti į kanalizacijos vamzdžius. Norėčiau imtis šito darbo. Kodėl jums nepaskirti manęs valyti Prahos nuotekų vamzdžius? Mielai tai daryčiau.“ Komunistas sutiko duoti jam šitą darbą.
Niekada neužmiršiu Miltono veido išraiškos, kai jis pasakojo man šią istoriją. Jis pripažino, kad tai buvo labai sunkus darbas, labai niūrus ir reikalaujantis vienatvės. „Tačiau kiekviena diena buvo verta to, – sakė jis, – nes kas sabatą galėjau su savo bendruomene šlovinti Dievą.“
Dievas visais laikais turi Sau ištikimų žmonių. Jie kaip žiburiai tamsoje. Miltonas Šustekas troško bet kuria kaina tarnauti Dievui. Dievas juo pasirūpino, Jis pasirūpins ir jumis. Tiems, kurie Juo pasitiki, Dievas daro stebuklus. Kai per tikėjimą mes laikomės Jo jėgos, atsiveria stebuklingos durys. Jis atvėrė jas Miltonui Šustekui, atvers ir jums.
Mes niekada nematysime Dievo stebuklų savo gyvenime, jei gyvensime nerūpestingą, kompromisų kupiną gyvenimą. Kompromisai paneigia Dievo privilegiją daryti stebuklus, kurie išlaisvina mus iš mūsų dilemos. Laikykitės tvirtai, nepraraskite vilties ir pamatysite, kaip Dievas atvers duris.
Markas Finlis
