Išgydysiu juos ir apreikšiu jiems tikros gerovės perteklių. (Jeremijo pranašystė 33, 6)
Sundaras Singas (Sundar Singh) visada buvo jautrus ir linkęs į dvasinius dalykus. Tačiau kai mirė šio indo paauglio mama, jis tapo kupinas kartėlio. Sundaras pradėjo kelti rūpesčių misionierių mokykloje, kurią jis lankė, tyčiojosi ir erzindavo tuos, kurie išpažino krikščionybę. Jis buvo pilnas pykčio, tačiau vis dar jautė poreikį kažkaip surasti Dievą. Vieną vakarą jo vidinė sumaištis virto neviltim, ir jis sušuko: „O Dieve, jeigu Tu esi, apsireikšk man prieš tai, kai numirsiu“. Sundaras ketino nusižudyti, jei nesulauks atsakymo.
Šis atkaklus jaunuolis visą naktį meldėsi ir laukė. Anksti ryte, kalbant paskutinę maldą, staiga kambarį pripildė skaisčios šviesos debesis. Iš jo išniro Jėzaus veidas ir figūra. Sundaras nesitikėjo išvysti Jėzų – galbūt Krišną, bet ne Jėzų.
Jaunuolis išgirdo savo Lankytoją klausiant: „Kaip ilgai tu Mane persekiosi? Atėjau išgelbėti tave. Aš esu Kelias.“
Sundaras puolė figūrai po kojomis, bet regėjimas išnyko. Tačiau vaikinas jau turėjo atsakymą. Tą sekmadienį Sundaras tapo pasišventusiu tikinčiuoju, o vėliau – garsiausiu Indijoje krikščioniu evangelistu. Ryškusis regėjimas paskatino galingai liudyti Kristų.
Sundaro patirtis stulbinamai panaši į apaštalo Pauliaus, kai Jėzus susistabdė jį pakeliui į Damaską. Dievas gali ne visada apsireikšti mums taip dramatiškai kaip Pauliui ar Sundarui Singui. Jis retai apsireiškia taip įspūdingai. Tačiau Jis visada mums apsireikš, jei nuoširdžiai Jo ieškosime.
Dievas nežaidžia su mumis slėpynių. Kad ir kaip mes trokštume Jį pažinti, Jis dar labiau trokšta mums apsireikšti. Dievas kalba įvairiausiais būdais. Jis pasirodo netikėčiausiose vietose.
Vieniškas ir prislėgtas Mozė sutiko Dievą Midiano dykumos liepsnojančiame krūme. Bėgdamas, kad išgelbėtų savo gyvybę, Elijas rado Dievą nuošaliame urve. Danieliaus bičiuliai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas sutiko Jį liepsnojančios krosnies pragare. Dovydas įžvelgė Dievo rankų darbą kalnų didybėje, ir visa gamta šiam kerdžiui–karaliui kalbėjo apie visagalį mylintį Kūrėją. Matas sutiko Jėzų rinkdamas mokesčius. Žvejys Petras pamatė Jį traukdamas tinklus. Nikodemas sutiko Jį naktį, o samarietė – vidurdienį.
Tebūna jūsų akys plačiai atmerktos. Būkite pasirengę išgirsti Jo balsą. Atverkite širdį Jo meilei. Būkite pasirengę. Jūs taip pat sutiksite Jį kurią nors dieną pačioje netikėčiausioje vietoje. Jis apsireikš jums tokiais būdais, kokių negalėjote net įsivaizduoti.
Markas Finlis