I DALIS
Vakare, auštant ir vidudienį skųsiuosi ir vaitosiu, ir Jis išgirs mano balsą. (Psalmynas 55, 18)
1999 metų sausį laidos „Parašyta“ evangelistinė komanda ir gamybinė grupė nuskrido į Filipinus pravesti evangelistinių susirinkimų seriją. Mūsų susirinkimai turėjo vykti Filipinų tarptautinių suvažiavimų centre ir būti transliuojami per palydovinę televiziją visame Ramiojo vandenyno baseine.
Mums kėlė nerimą tai, kad gali būti laiku nepristatyta palydovinės televizijos įranga. Sužinoję, kad įranga atgabenta antradienį, prieš pat mūsų susirinkimus, mes šlovinome Dievą. Tačiau kaip tik tada kilo nemaža problema.
Visa mūsų įranga muitinėje buvo apmokestinta 335 000 dolerių. Muitininkai buvo neperkalbami – jei nesumokėsime tos sumos, negausime savo daiktų. Visos mūsų pastangos derėtis, kad atiduotų įrangą, nuėjo perniek. Laikas bėgo. Mūsų gamybos koordinatorius pasikalbėjo su daugeliu muitinės pareigūnų. Atsakymas visur buvo toks pats
– nesumokėsite, negausite.
Pinigų mes neturėjome. O tuo metu šimtai bažnyčių su dešimtimis tūkstančių žmonių nekantriai laukė penktadienio vakaro, kad išgirstų Dievo Žodį. Ką mes galėjome padaryti? Mūsų personalas nuoširdžiai pasimeldė. Mes susiskirstėme į mažas maldos grupeles ir priminėme Dievui Jo pažadą rasti išeitį, kai atrodo, kad jos nėra.
Apvaizdos dėka sužinojome, kad Filipinų ambasadorius Naujojoje Gvinėjoje yra septintosios dienos adventistas. Jeigu jis būtų šioje šalyje, gal galėtų mums padėti? Dievas viską sutvarkė taip, kad ambasadorius Benas Tejano, kuris tuo metu buvo Maniloje, mielai sutiko mums pagelbėti. Jis kreipėsi tiesiai į dešimtąjį Filipinų prezidentą Jozefą Estradą (Joseph Estrada). Prezidentas Estrada pasirašė potvarkį, kuriame buvo įsakoma: „Nedelsiant ir be jokio mokesčio atiduoti visas Septintosios dienos adventistų bažnyčios vertybes bei transliavimo įrangą“.
Per kelias valandas mes atgavome savo įrangą. Mūsų evangelistiniai susirinkimai prasidėjo laiku. Dešimtys tūkstančių žmonių išgirdo Dievo siųstąją paskutiniųjų laikų meilės ir tiesos žinią.
Dievas vis dar daro stebuklus. Jis vis dar atsako į maldas.
Kai mūsų išmintis baigiasi, Jo – tikrai ne. Kai žmogiški mūsų problemų sprendimai išsenka, dieviškieji – tikrai ne. Kai nebežinome, ką daryti, Jis tiksliai žino, ko reikia. Neabejodami galime pasitikėti, kad Jis atsilieps, kai prašysime pagalbos.
Markas Finlis
