Šiuolaikiniame pasaulyje mes stebime nevaldomai siaučiantį materializmą, didėjančią korupciją ir akivaizdų vargšų išnaudojimą galingųjų gerovei didinti. Nuolatinė socialinių tinklų, televizijos, radijo, skelbimų švieslenčių ir žurnalų informacijos lavina skatina savo poreikių patenkinimą esančiųjų aplinkui sąskaita. Panašu, kad šis pasaulietiškas požiūris į gyvenimą vis labiau įsitvirtina ir pakeičia krikščioniško dosnumo ir nesavanaudiškumo principus. Biblija sako, kad paskutinėmis savo egzistavimo žemėje dienomis, žmonės, nors ir skelbs savo dievobaimingumą, labiau mylės save, pinigus ir malonumus nei Dievą (2 Tim 3, 1-5). Tai prieštarauja žemiškųjų prižiūrėtojų pareigai. Biblija pripažįsta mūsų santykį su Dievu kaip su visų materialiųjų ir dvasinių išteklių savininku bei mato visus žmones tik kaip Jo turtų prižiūrėtojus. Kaip šiomis paskutinėmis dienomis Dievo žinia tarnauja it priešnuodis susitelkimui tik į save?
Trijų angelų žinia yra paskutinis Dievo kvietimas pasauliui
Iškart po angelų žinios (žr. Apr 14, 6-13) ateina pjūtis – antrasis Jėzaus atėjimas, dar aprašytas Apr 14, 14-20. Parodoma, kad Dievas daro viską, ką tik gali, kad išgelbėtų paklydusius iki ateis šių išbandymų pabaiga. Įdomu tai, kad šiose žinutėse pabrėžiami gyvybiškai svarbūs Dieviškųjų turtų priežiūros žemėje aspektai, skirti tam, kad taptume ištikimais šio gyvenimo prievaizdais.
Skrajojantis prižiūrėtojas
Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu balandžiai buvo naudojami karo žinutėms iš mūšio fronto nešti į būstinę. Daugeliu atvejų kareivių gyvybes išgelbėjo būtent šie balandžiai pasiuntiniai, o kai kuriems iš jų net suteikti apdovanojimai už ištikimą tarnybą. Balandis vardu CherAmi sėkmingai įvykdė 12 misijų. Nepaisant to, kad paskutiniosios savo misijos metu ji prarado koją ir akį, tačiau ji vis tiek nuskraidino pranešimą gavėjui.1
Pirmasis angelas matomas „skrendantis danguje ir laikantis rankose amžinąją evangeliją“ (Apr 14, 6). Tai vaizduoja Dievo vaikus kaip prižiūrėtojus, iš dangaus gabenančius paštą. Jų nešama žinia yra amžinoji evangelija, kuri parodo Jėzų nusižeminusį nuo savininko, patapusį prižiūrėtoju ir iki mirties ant kryžiaus buvusį ištikimą šiai minčiai (Apr 2, 5). Ellen White didingai pareiškia: „Ant kryžiaus kabėjęs Kristus ir yra evangelija.“2 „Dievo teismo valanda“(Apr 14, 7) mums primena, kad visi turime Dievui atsiskaityti už savo tarnystę bei ištikimybę šlovinant amžinąją evangeliją.
Pirmojo angelo žinia ir penki rūpinimosi Dieviškaisiais turtais principai
Pirmojo angelo žinia iškelia garbinimą. Rekomenduojamas toks garbinimo tipas, kuris rezonuoja su penkiais priežiūros ugdymo principais:
1.Tiesa – Dievo palikimo bažnyčiai patikėta būti tiesos prižiūrėtojais, bet ne savintis ją, o skelbti. Ellen White ragina ištikimai eiti šias pareigas, kai įspėja:
Mums buvo patikėta skelbti paskutinę mūsų pasauliui duotą gailestingumo žinią, – tai žinia, kuri turi paruošti žmones vieną dieną stoti prieš Dievą. Ar suprantame savo atsakomybę? Ar skelbdami žinią mes ją skelbiame teisingai? Mūsų kasdienybė yra apkrauta amžinųjų interesų. Mes turime skleisti pasauliui tiesą, kuri krinta nelygioje kovoje su klaidomis ir nuodėmėmis. Dievas šaukia žmones susirinkti po Kristaus krauju ištepta vėliava, įduoti kiekvienam į rankas po Bibliją, rengti susirinkimus, įspėti apie tai miestus ir siųsti žinią toli nuo pagrindinių pasaulio kelių.3
2. Laikas – Kvietimas garbinti Kūrėją (Apr 14, 7) yra ketvirtojo įsakymo (Apr 20, 8-11), liepiančio mums laikytis sabato, atspindys; tai laikas skiriamas tik erdvės ir amžiaus Kūrėjui. „Dėl jokio mums Jo duoto talento Jis nereikalaus griežtesnės atsakomybės nei mūsų pačių laikas… Mes neturime laiko, kurį galėtume gaišinti, neturime laiko, kurį galėtume skirti savanaudiškiems malonumams ir nuodėmėms. Dabar mes privalome kurti personas būsimam nemirtingam gyvenimui.“ 4
3. Šventykla – Kvietimas šlovinti Dievą. Apaštalas Paulius apibrėžia mūsų kūnus kaip vietą šlovinti Dievą, kaip Šventosios Dvasios šventyklą (1 Kor 6, 19). Šiuo atžvilgiu, pasak 1 Korintiečiams 10, 31, viskas, ką suvartojame – valgis ir gėrimai – turi šlovinti Dievą. Nesveikas gyvenimo būdas ne tik daro įtaką mūsų gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir kenkia mūsų, kaip Dievo garbintojo, gyvenimui.
4. Turtai – Kvietimas „garbinti Jį“ (Apr 14, 7) apima Jo garbinimą aukomis ir dešimtinėmis. Biblijoje pateikiama aiški asociacija: „Šlovink Viešpatį dėl jo vardo; atnešk auką ir ateik prieš jį. O, garbink Viešpatį grožyje šventumo!” (1 Met 16, 29 NKJV). Mūsų garbinimas negali kompensuoti Dievui neskiriamos dešimtinės ar kitų aukų, kadangi tai yra dvi tos pačios monetos pusės.
5. Talentai – Gebėjimas skelbti amžinąją evangeliją yra Dievo duotas talentas. Yra įvairių būdų skelbti evangeliją, už tai Šventoji Dvasia teikia mums įvairias dvasines dovanas (1 Kor 12, 28-30, Ef 4, 11). Jos teikiamos dovanos yra paskirtos „šventųjų tobulėjimui, tarnystei ir Kristaus kūno lavinimui“ (Ef 4, 12 KJV).
Kritusysis prižiūrėtojas
Antrasis angelas praneša apie Babilono pražūtį. Tai nutiko, nes „ji privertė visas tautas gerti savo ištvirkavimo rūstybės vyną“ (Apr 14, 8 NKJV). Vynas čia prisideda prie Babilono žlugimo – jis reiškia melą ir apgaulę (Mch 2, 11; Iz 28, 7). Tie prižiūrėtojai, kurie atsisakys savo gyvenimus sieti su tiesa ir kova už ją, patirs apgaulę. Ellen White patvirtina tokį požiūrį: „Šėtonas, padedamas savo angelų ir piktų žmonių, dės visas pastangas, kad užsitikrintų pergalę, ir galiausiai tai jam pavyks. Šis konfliktas parodo, kad būtent tiesa ir teisumas bus pergalingi. Tie, kurie tikėjo melu, bus nugalėti, o apostazė taps praeitimi.“ 5
Priešas žinojo, kad sąjungininkai naudodamiesi balandžiais praneša apie padėtį mūšio lauke. Kariai šaudė į skrendančius balandžius, kurių kritimas reiškė perduodamai žiniai užkirstą kelią. Kitus balandžius jie gaudydavo ir netikru pranešimu pakeisdavo tikrąją žinutę, vėliau balandžiai būdavo paleidžiami, o jų nešamos žinutės klaidino būstinėje pranešimų laukiančius asmenis.
Dievo žodis yra visuotinis tiesos standartas (Iz 8, 20). Mūsų kaip Dieviškųjų turtų prižiūrėtojų pareiga yra tikėti Dievo žodžiu ir jam paklusti. Negalima būti priešo suviliotiems atsisakyti Dievo „likučio“ judėjimo. Pranašystės dvasia nuramina mus ir užtikrina, jog „tiesa yra tokia tikra kaip ir Dievo gyvenimas; o Šėtonas, turėdamas visą savo pragarišką galią, negali pakeisti Dievo tiesos melu. Nors pagrindinis mūsų priešininkas stengsis padaryti viską, kad Dievo žodis būtų nereikšmingas, tačiau tiesa privalo šviesti it ryškiausia lempa.“6
Ištikimasis prižiūrėtojas
Trečiasis angelas ir jo nešama žinia praneša mums apie sunkiausias pasekmes, laukiančias tų, kurie, kaip nurodyta pirmojo angelo žinutėje, atsisako būti Dieviškųjų turtų prižiūrėtojais. Pagrindinis žinutės klausimas bus žvėries garbinimas ir jo ženklo priėmimas. Apr 13 suteikia mums daugiau žinių apie tai, kad priverčia daugelį tikinčiųjų atsisakyti tiesos vardan melo. Pranašišką regėjimą išvydęs Jonas atskleidžia: „Jis verčia visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, kad niekas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo, žvėries vardo ar jo vardo skaičiaus“ (Apr 13, 16). Tai bus meilė pinigams, materialaus turto troškimas ir pasikliovimas šio pasaulio daiktais, – tai privers daugelį pasirinkti apostazę. Šėtonas ir Jėzui pasiūlė tokią pačią pagundą šiam būnant dykumoje, – jis pažadėjo atiduoti Jėzui pasaulį, jeigu jis sutiksiąs Šėtoną garbinti (Mt 4, 8.9) Jėzus žinojo, kad pasaulis nėra Velnio nuosavybė, todėl nepasirinko eiti lengviausiu keliu, o liko ištikimas Dievui.
Mums gyvybiškai svarbu pasitikėti Dievu kaip visa ko aplink šeimininku, – tai veda mus į ištikimybę dešimtinėse ir aukose nepaisant esamų aplinkybių. Atsispirk pagundai panaudoti Dievo dešimtinę ir aukas savo skoloms apmokėti. Neįsiskolink Dievui.
Trijų angelų žinutės užbaigiamos pozityviai, aprašant pagundoms atsispyrusius Dievo turtų prižiūrėtojus. Juose ištikimiausieji apibūdinami kaip tie, kurie laikosi įstatymų ir tiki Jėzumi. Apaštalas Paulius pirmajame laiške Korintiečiams 4, 1-2 patvirtina, ko Dievas tikisi iš savo turtų prižiūrėtojų, sakydamas: „Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais. O iš tvarkytojų belieka reikalauti, kad būtų patikimi.“ (NKJV).
Ištikimi prižiūrėtojai, kurie žino, skelbia ir palaiko amžinąją evangeliją, bus apdovanoti amžinuoju gyvenimu. Pasirinkite būti ištikimesniu prižiūrėtoju nei balandžiais, skrisdavę per konflikto zonas tam, kad pristatytų tiesą. Atkakliai priešinkis savo priešui, tačiau šį mūšį pripažink ne kaip savo, o Viešpaties. Nepriimkite netikro pranešimo, kuris jūsų įtakos dėka, gali paskatinti tiek jus, tiek ir kitus pralaimėti tiesos mūšį. Neleisk, kad priešo apgaulės kulkos priverstų tave nusidėti. Vieną dieną Jėzus ateis ir visi ištikimi Dievo turtų prižiūrėtojai išgirs juos giriant: „Puikiai atlikta, geras ir ištikimas mano turtų prižiūrėtojau.“
1 “War Pigeon,” Wikipedia, accessed
November 7, 2019, https://en.wikipedia.org/wiki/War_pigeon.
2 Ellen G. White, Manuscript Releases,
vol. 21, n.d., p. 37.
3 White, Review and Herald, Apr.
18, 1912, par. 3.
4 White, Christ’s Object Lessons,
p. 342.
5 White, Selected Messages, vol. 3,
p. 393.
6 White, Maranatha, p. 127.
