DIEVO BAŽNYČIOS BRUOŽAI

Čia pasirodo ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo (Apr 14, 12).

Kokia Bažnyčia turi du aukščiau paminėtus išskirtinius bruožus? Šiame tekste nekalbama apie Bažnyčią, kuri tik kalba apie Dievo įsakymus ir jais tiki. Tai Bažnyčia, kuri laikosi Dievo įsakymų. Ši Baž­nyčia ne tik galvoja, kad tikėjimas Jėzumi (arba Jėzaus tikėjimas) yra būtinas ir svarbus, bet ir turi tą tikėjimą. Ji negrindžia savo mokymų faktu, kad šios Bažnyčios įkūrėjai bei pirmieji tikintieji laikėsi Dievo įsakymų ir turėjo Jėzaus tikėjimą. Dievo tautos likutis visada išsiskyrė šiais dviem bruožais. Negalima tikėtis galingo Dievo Dvasios išliejimo bei pabudimo žmonėse, kurie savo dėmesį akcentuoja į įsakymus, tačiau Jėzaus visai nepažįsta. Taip pat Dievo jėga nepasireikš ir tarp tų, kurie visiškai paskendę Jėzaus pažinime, o į įsakymus mažai tekreipia dėmesio. Vienodai svarbu ir viena, ir kita.

Ne taip seniai Dievas per Pranašystės Dvasią davė tiesioginį nurodymą mūsų bažnyčiai, kuris paaiškina, kodėl kai kurie iš mūsų ieško ypatingų patyrimų charizmatinėse bendruomenėse. Šis nuro­dymas yra užrašytas knygoje „Evangelizmas“, (p. 598, 599): „Mes, kaip Dievo tauta, patekome į […] paklydimą. Mes pripažįstame Die­vo Įstatymo reikalavimus ir mokome paklusti Jam iš pareigos (at­kreipkite dėmesį: „iš pareigos“), tačiau neturime to pasitikėjimo, to tikėjimo, kuris yra sieloje, gyvenančioje su Kristumi […]. Daugelis, turėdami mažą tikėjimą, mažai teturi ramybės ir džiaugsmo, nors ir siekia įvykdyti Dievo įsakymus […]. Jie nėra įsitvirtinę Kristuje. Daugelis savo dvasiniame gyvenime jaučia tuštumą bei ieškodami kažko naujo lanko susirinkimus, kuriuose žmonės yra labai nutolę nuo tiesos bei susižavi tais, kurie pažeidinėja Dievo Įstatymą.“ Atvesdamas kiekvieną asmenybę prie Įstatymo laikymosi ir tikėjimo Jėzumi, Dievas tuo pačiu išreiškia savo norą, kad Jo Bažnyčia turėtų ir vieną, ir kitą. Atmetus vieną arba kitą nulemiama liūdna žmogaus baigtis. Tie, kurie nuolat tikėjimu uoliai stengiasi bendrauti su Jėzumi bei žvelgdami į Jo beribį didingumą panašėja į Jį bei tampa Jam pa­klusnūs, atras priebėgą nuo pasirengusios greitai užklupti audros.

Morisas L.Vendenas