Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: „Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavieji keliai, tautų Valdove!“ (Apr 15, 3)
Ar suvokiate, koks teisus yra Dievas gėrio ir blogio kovoje? Ar suprantate, kad jau greitai ateis diena, kai visi suklupę prieš Jį išpažins Dievo teisingumą ir teisumą? Netgi šėtonas klūpėdamas pripažins, kad Dievas niekada nebuvo peržengęs savo valdžios ribų.
Kai skaitote paskutiniuosius knygos „Didžioji kova“ skyrius, gyvai įsivaizduojate ten aprašomus įvykius. Jūs tarsi matote patį šėtoną, viešpataujantį milijonams žmonių, kurie susitinka pirmą ir paskutinį kartą. Jie žiūri į jį ir sako: „Ar tai tas, kuris priversdavo tautas drebėti ir laikė jas savo požemiuose?“ Ten, prie Dievo sosto ir šventojo miesto, šėtonas savo noru atsiklaups ir pripažins, kad Dievas yra teisus. Bet paskui jis už tai ims nekęsti pats savęs ir pradės kovoti prieš Dievą.
Kad Dievo teisingumas ir teisumas būtų įrodytas visai Visatai, kartais Dievas leidžia šėtonui kurį laiką mus pavarginti. Ir šėtonas dažnai pasirodo esąs teisus sakydamas, kad mes ieškome Dievo tik dėl naudos, o susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, liaujamės Jo ieškoję.
„Tačiau mus […] ieškoti Jėzaus dažnai paskatina kokios nors žemiškos naudos siekimas; tik tada, kai mūsų prašymas išpildomas, mes pasitikime Jo meile. Išgelbėtojas nori palaiminti mus labiau nei prašome; Jis delsia atsakyti į mūsų maldas, kad atskleistų mūsų širdyse glūdintį blogį ir parodytų, kaip mums reikalinga Jo malonė. Jis trokšta, kad atsikratytume savanaudiškumo, dėl kurio Jo ieškome. Pripažindami savo bejėgiškumą ir apgailėtiną padėtį, turime visiškai pasitikėti Jo meile.“ (Su meile iš Dangaus, 174p.)
Tai suvokę, mes pamatysime, kodėl mums ėmus ieškoti bendravimo su Dievu, šėtonas tuoj stoja prieš mus apsiginklavęs visais pragaro ginklais. Suprasime ir tai, kodėl Dievas leidžia, jog mums būtų sunku. Jis pakankamai galingas, kad galėtų užkirsti kelią šėtonui, bet kadangi Jis yra ir teisingas, tai leidžia šėtonui veikti. Kai susidūrę su sunkumais vis dėlto kasdien ateiname pas Jėzų, mums siunčiamas dangiškasis palaiminimas, mūsų egoizmas pranyksta, ir mes galime ieškoti Jėzaus teisingais sumetimais.
Morisas L.Vendenas
