Arba, jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui (Joz 24, 15).
Jei žmogus gyvena glaudžiai bendraudamas su Kristumi, t. y. turi su Juo nuolatinį ryšį, kuris pasireiškia kasdien meldžiantis bei tyrinėjant Jo Žodį, tai toks žmogus pasirinko Dievą vadovu savo gyvenimo kelyje. Eidami išganymo keliu, kuriuo mus veda Dievas, mes bet kuriuo metu arba visiškai pasitikime Jo jėga, arba visiškai pasitikime savimi.
Šėtonas visą laiką bando atitraukti mūsų dėmesį, kad mes nemąstytume apie nuolatinę mūsų priklausomybę nuo Dievo jėgos. Kai pradedame kovoti su šėtonu savo jėgomis, kai mes sutelkiame dėmesį į savo elgesį bei veiksmus, mūsų dėmesys nukrypsta nuo Jėzaus ir mes liaujamės pasitikėti Jo jėga. Tai gali įvykti net kasdien bendraujant su Juo. Kiekvienu atveju, kai sutelkiame dėmesį į savo nuodėmes, silpnybes bei problemas, mes pralaimime.
Jei žmogus nuolat bendrauja su Kristumi, jo gyvenimas bus nukreiptas aukštyn į dangų. Tokiam žmogui Dievas vadovauja ir moko pasilikti Jame bei pasitikėti Juo. Tačiau kol mes augame dvasiškai, kartais mes žvelgiame į Jėzų, o kartais atitraukiame savo žvilgsnį nuo Jo.
Gera žinoti, jog Dievas mūsų neteisia pagal atsitiktinius mūsų gerus darbus ar mūsų klaidas, kurias padarome krikščioniškojo augimo proceso metu. Jis kreipia dėmesį į širdį, į pagrindinį gyvenimo tikslą. Jei mes kasdien sąmoningai pasirenkame Jo vadovavimą ir bendraujame su Juo, Jis mus išmokys visiškai priklausyti nuo Jo ir pasitikėti Jo jėga. Krikščioniškas augimas ir yra sugebėjimas pažinti, kad mes vis labiau ir labiau galime pasitikėti Jėzumi.
Jei kasdien nebendrausime su Kristumi, jei nesuprasime, kaip teisingai panaudoti savo valią bei kur link nukreipti mūsų žmogiškąsias pastangas, jei mes ir toliau mėginsime kautis su nuodėme ir šėtonu savo pačių jėgomis, tai mūsų gyvenimas smuks žemyn į pražūtį. Kiekvienas, kuris nebendrauja su Viešpačiu Jėzumi, nepriklausomai nuo to, ar jis kada nors tapo krikščioniu ar ne, suteikia šėtonui galimybę valdyti jo gyvenimą.
Mūsų vaidmuo išgelbėjimo darbe yra nuolat bendrauti su Kristumi, kol galiausiai pasieksime visišką pasitikėjimą Jo jėgos galia.
Morisas L.Vendenas
