Mylėkite Viešpatį, visi Jo ištikimieji! (Psalmynas 31, 24)
Vienoje iš svarbiausių Naujojo Testamento vietų apaštalas Paulius teigia: „Tą [Kristų], kuris nepažino nuodėmės, Jis [Dievas] dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“ (Antras laiškas korintiečiams 5, 21).
Dievas pavertė Kristų nuodėme už mus. Ar Jėzus kada nors buvo nusidėjęs? Ar Jis kada nors pagalvojo ką nors bloga ar padarė nuodėmingą poelgį? Aišku, ne!
Tačiau Tas, kuris nepažinojo nuodėmės, tapo nuodėme. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Jėzus buvo apkaltintas ir pasmerktas už mūsų padarytas nuodėmes. Kaip tai galėjo įvykti? Tiktai per meilę.
Mums reikia ne tiek teologinio kryžiaus apibrėžimo, kiek suvokti jo praktinę reikšmę. Mūsų didysis poreikis yra patirti jo keičiančią jėgą. Suvokimas, ką iš tikrųjų iškentė Jėzus, padeda mums suvokti gilesnę tos žinios prasmę. Paulius rašė: „Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“ (Laiškas galatams 3, 13).
Kristus atpirko mus iš įstatymo prakeikimo. Koks yra įstatymo prakeikimas? Mirtis. Ar tai pirmoji, ar antroji mirtis? Pirmoji mirtis yra ta, kuria miršta visi žmonės dėl bendros žmonijos nuodėmės. Kai Adomas su Ieva nusidėjo, šis pasaulis paniro į mirtį ir buvo atskirtas nuo Dievo – gyvybės Šaltinio.
Jei Kristaus mirtis ant kryžiaus tebuvo tokia pat fizinė mirtis, kokia mirštame ir mes, mes nebūsime išgelbėti. Nuodėmei reikia ir antrosios mirties, tai yra amžino išvarymo iš Dievo Artumo.
Dėl mūsų Jėzus sutiko būti amžinai išvarytas iš Dievo Artumo. Jis sutiko prisiimti už mus visą siaubingą nuodėmės sukeliamą kaltę ir pasmerkimą (Laiškas hebrajams 2, 9). „Gelbėtojas negalėjo įžvelgti, kas bus anapus kapo. […] Jis bijojo, kad nuodėmė taip įskaudins Dievą, kad Jų išsiskyrimas bus amžinas“ („Amžių ilgesys“, p. 753). Būtent ši neįtikėtina meilė sušildo mūsų širdis. Tai ji keičia mūsų gyvenimus. Ta mintis, kad Jėzus danguje be mūsų jaustųsi vienišas, tiesiog stulbina. Mintis, kad Jis verčiau pasiryžo pražūti, negu nematyti mūsų danguje, stebina labiau už viską šioje visatoje. Jokioje kitoje pasaulio religijoje nėra nieko panašaus – tik krikščionybėje. Jokia kita religija neturi tokio nesavanaudiško, mylinčio Dievo, kuris paaukoja gyvybę, kad atpirktų Savo žmones.
Mums telieka giedoti kartu su angelais: „Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas“ (Apreiškimas Jonui 5, 12). Mums telieka pulti Jam po kojomis ir pašlovinti Jį.
Markas Finlis
