Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: „Tėve, nusidėjau dangui ir Tau“. (Evangelija pagal Luką 15, 18)
Liza gyveno gražioje Oahu saloje Havajuose. Gyvenimas rojų primenančioje saloje buvo kaip sapnas, kol vieną rytą jos vyras pasakė: „Mieloji, einu į žygį“ ir nebegrįžo.
Vienišas kalnuotoje vietovėje, Hankas kopė į vieną iš virtinės vulkanų ir paslydo. Po jo kojomis ėmė ristis žvyras. Vyriškis nukrito iš 150 metrų į slėnį, susilaužė sprandą ir mirė. Jį surado tik po trijų dienų.
Liza sunkiai išgyveno šią netektį. Vidinė žaizda negijo net slenkant savaitėms ir mėnesiams. Kovodama su savo širdgėla, moteris išgirdo raginimą: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! (Evangelija pagal Matą 11, 28)
Liza buvo išaugusi šeimoje, kuri šventė biblinę sabatą. Savo širdyje išgirdusi Dievo kvietimą, ji suprato, kad galės rasti ramybę tik sugrįžusi prie savo šaknų. Septintosios dienos, sabatos, šventimas Lizai simbolizavo poilsį mylinčio Dievo glėbyje. Poilsį nuo jos rūpesčio, nerimo, naštų ir širdies skausmo.
Lizai sabata reiškė namus. Sabata pilna to žodžio prasme yra namai. Ji kviečia mus grįžti į savo Edeno namus, kur Dievas atskyrė sabatą kaip bendravimo su Juo dieną.
Adomas ir Ieva praleido savo pirmąją sabatą su Dievu ir vienas su kitu. Susieti meilės bendrystės, jie džiaugėsi Dievo Artumu. Glaudūs ryšiai juos traukė prie savo Kūrėjo ir vieną prie kito. Pagrindinis sabatos tikslas yra bendravimas. Karštligiško tempo gyvenime bendravimas dažnai būna ne pats svarbiausias dalykas. Sabata ragina stabtelti ir pamąstyti apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu. Ji kalba mums apie intymumą, kurio trokšta mūsų širdys. Tai kassavaitinis priminimas, kad svarbiausia yra mūsų bendravimas su Dievu, savo šeimos nariais, draugais ir kitais mums artimais žmonėmis.
Atnaujintame bendravime per sabatą Liza atrado poilsį. Tai įmanoma ir jums. Dievas kviečia jus patirti bendravimo džiaugsmą jau šią sabatą.
Markas Finlis
