V dalis
Ganytojas prieš riaumojantį liūtą. Jono 10, 11–15 apibūdina Kristų kaip Gerąjį Ganytoją, už avis guldantį gyvybę. Kaip mūsų Ganytojas, Jis rūpinasi net pačiais nereikšmingiausiais dalykais, yra budrus, visada kreipiantis dėmesį į savųjų reikmes, niekad nepavargstantis ir nemiegantis. Jis visada meiliai žvelgia į savo aveles, pasiruošęs stoti į kovą ir nugalėti bet kokį priešą, išdrįsusį pulti Jo kaimenę. 1 Petro 5, 8 šėtonas vadinamas riaumojančiu liūtu. Tai yra visiška priešingybė gerajam ganytojui. Piktasis nori valdyti, keldamas baimę vietoj meilės. Jis valdo bauginimais, o ne pagarba. Jis reikalauja ir grasina žiauriomis bausmėmis, jeigu jam nebus paklūstama. Jis kelia sielai nerimą ir įtampą, palyginti su visiška ramybe, kurią žada Ganytojas 23 psalmėje. Priešas garsiai riaumoja apie savo jėgą ir nuolat šaukia: „Saugokitės! Jūsų priešas yra galingesnis už jus!“ Kai susiduriame su kuo nors, pasižyminčiu riaumojančio liūto savybėmis, žinokime, jog tai ateina ne iš Dievo.
Tie, kurie ateina iš raganavimo ir okultinio pasaulio, pasakoja, kad „šiurkštaus sutuoktinio“ ir „riaumojančio liūto“ bruožai dažnai atpažįstami per manipuliavimą ir nuolatinį kontroliavimą. Jei žmogus neatlieka tam tikrų ritualų teisingai ar nepakankamai garbina dvasias, jį gali ištikti prakeiksmai, žlugimas, o kartais net ir mirtis. Pamenu, kaip kartą su tuo susidūriau, kai studijų laikais dirbau misioniere Pietų Amerikos džiunglėse. Vietiniai, kai kurie netgi krikščionys adventistai, vis dar gyveno nuolat baimindamiesi, kad gali įžeisti dvasias.
Priešingai nei riaumojančiam liūtui, pasirengusiam mus sunaikinti, mes tarnaujame mylinčiam Ganytojui. Visame Šventajame Rašte nuolat kartojasi atpirkimo tema. Mes matome ne reiklų viršininką, nuolat sekantį, ar nesuklysime, o meilės Dievą, vedantį savo žmones į teisumą. Vis dėlto, kai Jo žmonės nuolat renkasi nuodėmę, Dievas neturi kito pasirinkimo, kaip leisti jiems gauti atpildą už nuodėmę – mirtį (Romiečiams 6, 23). Bet Jis nejaučia malonumo, teisdamas nedorėlius. Jis visada pasirengęs atgaivinti, kai Jo žmonės sugrįžta pas Jį (žr. Ezechielio 33, 11).
Svarbu prisiminti, jog gyvendami mūšio lauke – mūsų planetoje, – mes patirsime karo nelaimių – dažnai net nesuprasdami, kodėl, – kol neateis Jėzus pasiimti mūsų namo. Bet daugiau nesusipainiokime, mąstydami apie Dievo charakterį. Jis yra ne naikintojas, o pasiklydusių avelių Gelbėtojas. Jis yra mūsų Gerasis Ganytojas, atėjęs išgelbėti mus nuo riaumojančio liūto. Kai tai gerai suprasime, mums bus lengviau užtaisyti savo sielos spragas ir sustiprėti, kad pergalingai atsilaikytume prieš mūsų didžiausio priešo puolimus.
Neužmirškime, kad tikrasis mūsų Dievo charakteris yra atskleistas Jo Žodyje. Jei mes nežinome Žodžio, nepažinsime ir Jo. Todėl dar šiandien susipažinkime su Jo Žodžiu!
Melody Mason
