Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“. (Laiškas galatams 3, 13)
1946 metų gegužės 21 dieną Los Alame, Naujajame Meksike, drąsus jaunas kanadiečių mokslininkas Luisas Slotinas (Louis Slotin) atlikinėjo subtilius eksperimentus su uranu. Jis dalyvavo ruošiant antrąjį atominės bombos bandymą, kuris turėjo būti atliktas Ramiajame vandenyne. Slotinui reikėjo nustatyti tikslų U-235 kiekį, reikalingą grandininei reakcijai. Mokslininkai tai vadina „kritine mase“.
Jis iš lėto suspaudė du urano pusrutulius. Kai medžiaga pasiekė kritinį tašką, jis atskyrė juos paprastu atsuktuvu, iš karto sustabdydamas grandininę reakciją. Tai jis kartojo daug kartų. Tačiau tą dieną, kai masė tapo kritinė, Slotino atsuktuvas nuslydo į šalį! Patalpą akimoju nutvieskė akinamai skaisti liepsna. Kiti šalia buvę mokslininkai iš siaubo atšoko. Tačiau Slotinas užuot sprukęs ir galbūt išsigelbėjęs, atplėšė pusrutulius vieną nuo kito plikomis rankomis. Grandininė reakcija buvo sustabdyta.
Šiuo drąsiu, pasiaukojančiu ir žaibišku poelgiu Slotinas išgelbėjo septynių kitų patalpoje buvusių žmonių gyvybes. Jis suprato, kad gavo mirtiną radiacijos dozę, tačiau neprarado nuovokos. Šio nelaimingo atsitikimo metu Slotinas šūktelėjo kolegoms, kad nejudėtų iš vietos. Tada jis lentoje pažymėjo kiekvieno reliatyvią padėtį. Vėliau tai turėjo padėti gydytojams nustatyti radiacijos kiekį, kurį gavo kiekvienas žmogus.
Po kelių akimirksnių Slotinas jau stovėjo šalikelėje kartu su dar vienu mokslininku ir laukė automobilio, kuris turėjo tučtuojau nugabenti juos į ligoninę. Slotinas tyliai užtikrino savo bendradarbį: „Jūs tikrai tai išgyvensite, bet aš neturiu nė menkiausios vilties“. Deja, tai pasitvirtino. Po devynių dienų Luisas Slotinas didžiulėse kančiose numirė.
Vienas Asmuo prisiėmė už mus visą destruktyvios nuodėmės jėgos radiaciją. Jis plikomis rankomis perplėšė „nuodėmės pusrutulius“. Jis išgyveno milžinišką nuodėmės prakeikimą.
Ciniškai nusiteikę kunigai šaipėsi: „Kitus gelbėdavo, o Pats negali išsigelbėti“ (Evangelija pagal Matą 27, 42), ir, patys to nesuprasdami, pasakė amžiną tiesą. Jėzus buvo sąmoningai apsisprendęs išgyventi siaubingą skausmą ir destruktyvią nuodėmės jėgą, kad mus išgelbėtų. Visa, ką daro nuodėmė, ji padarė Jėzui ant kryžiaus. Viskas, kas yra nuodėmė, tas buvo Jėzus ant kryžiaus. Viskas, ką reiškia nuodėmė, tą reiškė Jėzus ant kryžiaus. Jis Savo noru priėmė visas jos pasekmes, didžiausią bausmę už ją ir jos galutinius rezultatus.
Mes niekada visiškai nesuprasime, ką tai reiškia, tačiau galime įvertinti Jėzaus drąsų ir pasiaukojantį poelgį. Kaip Luisas Slotinas užtikrino savo bendražygius, taip Jėzus užtikrina mus: „Jūs tikrai tai išgyvensite“.
Markas Finlis
