DRAUGYSTĖS VYSTYMAS

Pėdsekiai -> 4 Metai – ŽVALGAS

Vyresniems paaugliams fizinis augimas yra natūralus procesas. Taip pat prisideda subtilus protinis ir emocinis augimo faktorius, kas įtakoja jų asmenybės ir charakterio vystymąsi. Dažnai šių augimo ciklų kombinacija sukuria sumaištį, kuri dažnai yra demonstruojama nenormaliuose elgesio modeliuose. Šis skyrius buvo paruoštas įvairių sričių specialistų. Jis sukurtas tam, kad pristatytų elementus, kurie apibūdina asmeninį vystymąsi.

Žvalgai gali pasirinkti du iš keturių dalykų. Kiekvienai temai yra skiriami du klasės susitikimai. Keturi klasės susitikimai skiriami šios dalies užbaigimui.

• Reikalavimas Nr.1

Grupės aptarime ir asmeninio tyrimo metu pasirinkite dvi iš  sekančių temų:

1. Pasitikėjimas savimi – (papildomi šaltiniai yra Tyrinėtojų klasės medžiagoje, skyriuje „Sveikata ir fizinis pasirengimas“)
2. Draugystė
3. Tinkamas elgesys
4. Valia 

Klasės susitikimai: Du vienai temai.

Mokymo metodai

1. Susipažinkite su temos medžiaga ir pagalbos mokytojui medžiaga.
2. Iš pateiktos medžiagos pasirinkite temos įžangą.
3. Skatinkite grupę šia tema padiskutuoti.
4. Išmintingas vadovas grupės diskusiją užbaigs pabrėždamas teigiamus temos dalykus.

1. Pasitikėjimas savimi

Tikslas

Padėti žvalgams suprasti veiksnius, kurie kuria ar apriboja pasitikėjimą savimi, ir išmokyti juos jais pasinaudoti.

Temos įvadas su žemos savivertės pavyzdžiu

Petrui buvo 16 metų ir jis lankė gamtininkų būrelį. Vadovas paprašė jo atsistoti prieš grupę ir maždaug penkias minutes pakalbėti apie arklius, apie vieną iš jo mėgstamiausių dalykų. Jis svarstė visą savaitę, ką jis turi pasakyti. Jis juk žinojo labai daug apie arklius, taigi, galiausiai, sutiko pakalbėti. Bėgant savaitei, jis vis darėsi labiau ir labiau išsigandęs. Ką jis pasakys? Kaip jis tai pasakys? Negana to, jis galvojo apie tai, ką jie galvoja, apie ką jis turi pakalbėti. Galbūt jie žino daug daugiau apie arklius, nei jis žino.

Abejonės dėl gebėjimo stovėti prieš grupę tapo tokios didelės ir tą vakarą prieš kalbėjimą jis buvo toks išsigandęs, jog paskambino pasakyti, kad nesveikuoja ir negalės ateiti.

Galite sugalvoti daug situacijų, kur jauni žmonės norėtų kažką daryti, bet kažkodėl jaučiasi siaubingai ir negali pradėti.

Situacijos aptarimas, kur reikalingas pasitikėjimas savimi

Pagalvokime apie kitokias situacijas, kuriose jūs galite taip jaustis. Kas turi pasiūlymų? Marija, ar tu kada nors taip jauteisi? Kokioje situacijoje?

Turime keletą pasiūlymų. Ar paminėtų situacijų faktoriai turi kažką bendra?

Aptarimas dėl galimų žemos savivertės priežasčių ar šaknų

Svarstau, kodėl žmonės tampa tokiais? Ar kas nors turi pasiūlymų arba minčių apie tai? (palaukite pasiūlymų) – (paklauskite skirtingų jaunuolių, ką jie galvoja apie Marijos pasiūlymą, Bilo pasiūlymą ir t.t.)

Kaip manote ar gyvenime „pamušta akis“ ar „privertimas jaustis nevykėliu“ turi ką nors bendra su tuo? Kokiu būdu taip gali būti?

Ar gali būti, kad kažkas paprasčiausiai neturėjo galimybės ar neturėjo pakankamai patirties savo talentų panaudojime? Ką galvojate? O gal manote, kad tokie jau gimėme?

 Galimų pagalbos priemonių aptarimas

Dabar mes turime daug pasiūlymų, kodėl galime tokiais būti, bet ar tai padeda mums išspręsti problemą? Ar ieškojimas praeityje priežasčių padeda mums dabar? Dažnai žmogaus elgesys suteikia mums supratimą, iš kur kilo toks elgesys, bet mažai pateikiama sprendimo būdų. Pagalvokite apie konkrečius savivertės trūkumo pavyzdžius ir pabandykite sugalvoti sprendimus.

Santrauka 

Kaip ir kiekvienas kitas asmenybės aspektas pasitikėjimas turi išlaikyti pusiausvyrą. Viename gale yra per daug pasitikintis asmuo, kuris jus pribloškia savo per dideliu pasitikėjimu. Kitame gale yra asmuo, kuriam taip trūksta pasitikėjimo, kad jo sugebėjimai sunyksta dėl nepakankamo jų naudojimo. Kažkur tarp tų dviejų kraštutinumų yra asmuo su „normaliu pasitikėjimu“. Mes visi turime sugebėjimų, kurie, jei suteikiama galimybė augti ir vystytis palankiomis sąlygomis, augs ir klestės.

Džinė buvo maža mergaitė, kuri turėjo didelių muzikinių sugebėjimų. Tačiau, kiekvieną kartą, kai ji padarydavo klaidą, mokytoja ant jos šaukdavo. Dėl to jos „pasitikėjimas“ savo sugebėjimu groti buvo taip stipriai paveiktas, kad, nors po dešimties metų ji vėl bandė groti, bet metė.

Nesėkmė yra didžiausias pasitikėjimo savimi griovėjas. Kiekvienam gyvenime reikia šiek tiek sėkmės, pajusti savo vertę ir pasitikėjimą savo sugebėjimais daryti tam tikrus dalykus. Mes neišmokstame plaukti  be šiek tiek gurkštelėjimo vandens. Mūsų pasitikėjimas auga ir vystosi, kol vieną dieną mes galime rizikuoti išsilaikyti vieni ir žinoti, kad galime nuplaukti iki kito kranto. Tai pasakytina apie visus gyvenimo įgūdžius: mokantis skaityti, mokantis matematikos, mokantis irkluoti valtį, mokantis plaukti banglente, mokantis siūti bei mokantis bet ką kitą. 

Priešingoje pasitikėjimo pusėje yra baimė: nepasisekimo baimė, baimė, jog kažko negali, baimė, kad atrodysi kvailai, baimė, kad apsikvailinsi, kritikos baimė. Baimė yra destruktyvi – pasitikėjimas yra konstruktyvus. Žema savivertė sukelia nedrąsumą ir baimę kiekvienam mėginimui, dėl ankstesnės nesėkmės patirties.

MANO STIPRIOSIOS PUSĖS

Žemiau yra pateikta keletas sričių, kuriose galima atrasti stipriąsias puses. Kai kurie iš mūsų gali turėti didžiąją dalį stipriųjų pusių vienoje srityje. pavyzdžiui sporte, kiti gali turėti dviejuose ar daugiau srityse. Pasinaudokite šiuo vadovu, kad pagalvotumėte apie visas jūsų galimas turėti stipriąsias puses. Čia pateikti tik pavyzdžiai, tai įtraukite į sąrašą tai, kas nebuvo paminėta. Atminkite, tai turi būti jūsų stipriosios pusės – nesvarbu bus tai ilgas ar trumpas sąrašas – niekas daugiau tokio mišinio neturi kaip jūs. 

Asmeninių stipriųjų pusių sąrašas

Mąstymo sugebėjimų naudojimas:

1. Problemų sprendimas. Negali pasitraukti, kol problema nebus išspręsta. 
2. Lengvai galite perprasti filmo, vaidinimo ir knygos siužetą.
3. Smalsus protas. Galite priimti naujas idėjas.
4. Galite aiškiai kalbėti ar rašyti apie savo idėjas.
5. Kartais sukuriate savo naujų idėjų.

Ypatingi sugebėjimai

1. Sugebi greitai mintyse sudėti.
2. Sugebi aiškiai rašyti apie faktus ar idėjas.
3. Sugebi gerai dirbti savo rankomis darydamas ar  taisydamas daiktus.
4. Sugebi įtikinti kitus dėl idėjos vertės.
5. Sugebi lengvai kalbėti su skirtingais žmonėmis.
6. Sugebi pasinaudoti savo išvaizda.
7. Sugebi padaryti taip, kad planai įsigyvendintų.
8. Sugebi skaniai gaminti maistą.
9. Sugebi kalbėti įvairiomis kalbomis.
10. Sugebi kopti į kalnus.

Stipriosios pusės mokykloje:

1. Kas jums sekėsi pradinėse klasėse?
2. Kas jums sekėsi vyresnėse klasėse?
3. Kokie nors egzaminai ar kiti pasiekimai tokie kaip muzika ar drama.

Veiklos:

Kokios veiklos tau patinka?

1. Skaitymas.
2. Daryti dalykus, pavyzdžiui keramika.
3. Būti su kitais žmonėmis.
4. Spręsti galvosūkius ir problemas.
5. Pardavinėti daiktus.
6. Veiklos lauke ir sportas.
7. Padėti žmonėms.
8. Klausytis ar groti muziką, dainuoti.
9. Žiūrėti ar padėti spektakliuose.
10. Rašyti eilėraščius.
11. Dažyti ar kurti daiktus.
12. Kalbėti kitomis kalbomis.

Socialinės stipriosios pusės:

1. Padėti kitiems žmonėms pavyzdžiui seniems žmonėms.
2. Veiklos vietinėje bendruomenėje ar bažnyčioje.
3. Sugebu lengvai susirasti draugus.
4. Humoro jausmas.
5. Suprantu žmonių jausmus.
6. Sutariu namuose su tėvais, broliais ir seserimis.

Sportas ir veikla lauke

1. Gerai sekasi bet koks sportas.
2. Mėgaujuosi tokia veikla lauke, kaip vaikščiojimas, stovyklavimas, istorinių ar gražių  vietų lankymas, keliavimas.

Darbo stipriosios pusės:

Ką galite daryti gerai ir mėgautis darbe, pavyzdžiui naudotis įgūdžiais, pardavinėti daiktus, susitikinėti su žmonėmis, keliauti.

Mano profilis

 Instrukcija: nuoširdžiai pamąstykite apie save. Kiekvienam iš šių požymių padėkite „X“ viename iš 1-5 pažymėtų langelių. Sudarykite savo profilį sujungdamas „X“ liniją.

2. Draugystė

Tikslas

Padėti žvalgams suvokti draugystės dinamiką.

Paaiškinimas

Šios medžiagos tikslas, kad jaunimas labiau suvoktų draugystės dinamiką. Kartais asmuo padaro neprotingą sprendimą ir net eina į kompromisą su savo elgesio standartais tam, kad įgytų draugų. Vadovai gali patarti ar perspėti jaunimą, bet daugeliu atveju žodžiai neturi vertės.  Kas yra naudinga jaunimui suprasti ateičiai, tai, kad stiprus poreikis bendrauti su kitais yra žmogaus dalis, ir atrasti, kaip patenkinti šį poreikį protingais ir teisingais būdais.

Tema tikriausiai bus geriausiai perduodama per diskusijas, kartu su jaunimu vadovaujant visam planavimui. Jūs kaip vadovas galite duoti savo grupei galimybę šioje dalyje nustatyti savo tikslus, pridėdamas savo idėjas prie jų. Paklauskite, ką jie norėtų gauti iš šito užsiėmimo ir pamėginkite patenkinti jų poreikius per diskusiją ir pasidalinimą mintimis.

Programos planas turėtų padėti užpildyti spragas, jei grupė nėra linkusi iškelti savo mintis. Jei spaudžia laikas, svarbu atlikti grupės sugalvotus dalykus, nei stengtis įgyvendinti visą planą.

Draugystė ir bendravimas

Rašytojai ir bendravimo metodų tyrinėjimo studentai pripažino, kad yra penki lygiai, kuriais žmonės bendrauja vieni su kitais.

1. Klišė pokalbis yra paviršutiniškas bendravimas su žmonėmis, kuriuos mes sutinkame kasdien ir nesame labai susiję.

• „Labas rytas“
• „Graži diena“
• „Ar yra man laiškų?“
• „Gero savaitgalio“

Tai yra pripažinimo formos, bet labai paviršutiniško lygio. Tokia kalba buvo pavadinta „ritualu“, ji formuoja svarbią mūsų kontakto su kitais dalį.

2. Antrasis lygis yra susijęs su informacija ir faktais, einančių iš vieno kitam:

•  „Čia yra naujienos…“
•  „Kiek kainuoja tas šunytis lange?“
•  „Ar girdite mane gale?“

Šie visi pavyzdžiai yra faktų ieškojimas arba jų pateikimas.

3. Trečiasis lygis susijęs su mintimis ir idėjomis, ir yra daug reikšmingesnis, jei tai susiję su draugystę. Čia mes pradedame atskleisti save, kuo mes tikime, savo vertybes, viltis ir tikslus. Kitais žodžiais tariant, dalyvauja tai, kas slypi po išore, ir mes rizikuojame, kitiems atskleisdami tai, kas mes iš tikrųjų esame.

4. Ketvirtasis lygis susijęs su jausmais ir žengiame žingsnelį giliau, atskleisdami tikrąjį „aš“. Dažnai žmonės stengiasi paslėpti savo jausmus dėl baimės, kad jie gali būti atstumti, jei kiti sužinos, koks iš tikrųjų yra asmuo, su kuriuo jie bendrauja.

5. Galiausiai, tik keliems, kuriais pasitikim, ir tik tikriems draugams galime pilnai ir sąžiningai atskleisti save.

Aptardami šią temą bei rinkdamiesi draugus, stenkitės pilnai suvokti, kas vyksta, kai jūs pirmą kartą susitinkate asmenį, ir stebėkite, kaip jūsų santykiai keičiasi, kuomet pradedate judėti šiais lygiais. 

Paklauskite savęs:

• Ką aš kalbu, kai ką nors sutinku pirmą kartą?
• Kas reguliuoja, kaip aš jaučiuosi, kai su kuo nors susipažįstu?
• Kas padeda jaustis saugiai su žmogumi ir suteikia pasitikėjimo labiau atskleisti save?
• Jei niekada nesakysiu, kaip aš jaučiuosi ar ką mąstau, ar gali kitas žmogus iš tikrųjų mane suprasti?
• Jei esu nesuprastas/-a – kaip tuomet jaučiuosi?
• Jei kitas asmuo yra santūrus kalbėdamas apie save, kodėl taip yra?
• Kaip susijęs mano troškimas kalbėti apie mano mintis bei vertybes  su troškimu atverti, kaip kitas asmuo mąsto?

Pažiūrėkite, ar galėsite iškelti kitus klausimus susijusius su bendravimu ir turtingos bei prasmingos draugystės vystymu.

• Kiek turite tikrų draugų?
• Kiek žmonių iš tikrųjų jus pažįsta?
• Kiek žmonių jūs iš tikrųjų pažįstate?

Apibrėžimas: Kas yra draugas?

1. Asmuo, kuris pažįsta ir jam patinka kitas asmuo.

„Draugas turi nešti savo draugo negalias.“ Šekspyras 

2. Asmuo, kuris skatina ir remia.

„Jis buvo dosnus draugas vargšams.“

3. Asmuo, kuris priklauso tai pačiai pusei ar grupei.

„Ar tu draugas, ar priešas – kalbėk!“

Sinonimai: kompanionas, rėmėjas, globėjas, padėjėjas, advokatas.

Kodėl mums reikia draugų

1. Mes negalime vieni tobulinti savo talentų.
2. Mes negalime suprasti, kaip kiti jaučiasi ir ko jiems reikia, be  draugų pasakymo.
3. Mums reikia draugų, kad gerai praleistume laiką – naujos patirtys ir vietos, dalindamiesi savo laime, pvz.: laimė padidėja, kai ja pasidaliname su kuo nors kitu.
4. Mums reikia su kuo nors pasidalinti savo problemomis. (Atminkite, kad dalinimasis turi būti abipusis, o ne vien tik vieno žmogaus.)
5. Draugai praplečia mūsų interesus ir idėjas.
6. Draugai padeda nugalėti mūsų trūkumus,
7. Draugystė gal ir neišsiplėtos į santuoką, bet santuoka be draugystės, plačiąja prasme, nėra tikra santuoka.

Sudarykite sąrašą savybių, kurios yra:

1. būtinos draugystei.
2. pageidautinos, bet nebūtinos.

Biblijos principai susiję su draugyste

• meilė gerais ir blogais  laikais Pt 17, 17
• parodo draugystę Pt 18, 24
• ištikima sužeisdama – pvz. pasako tiesą apie tave Pt 27, 6
• duoda gerą patarimą –  yra jautri ir išmintinga Pt 27, 9  
• turi parodyti gailestį ir būti maloni Job 6, 14
• draugas būna artimesnis, nei tavo brolis Pt 18, 24

Kokia yra jūsų manymu tikros draugystės svarbiausia sąlyga?

Jei grupė neįvardino, tada įtraukite tokį dalyką, kaip sugebėjimą išlaikyti pasitikėjimą, būti atviru ir sąžiningu, net tuomet, kai kitas asmuo tave skaudina. Patikimumas – sugebėjimas gyventi su savo klaidomis.

Diskusijų įvadai

DRAUGAI

Vienas iš veiksnių, kuris griauna pasitikėjimą savimi yra nesugebėjimas susidraugauti ir išlaikyti draugystę. Sekančios veiklos yra sukurtos padėti paaugliams tobulinti savo sugebėjimus, kuriant ir praplečiant santykius su bendraamžiais.

1. Lai klasė aptaria metodus, kuriuos naudoja susidraugavimui. Skirkite laiko smegenų audrai, kad atrastumėte  naujų būdų. Atrinkę geriausius, suvaidinkite.
2. Paprašykite mokinių nupiešti draugo paveikslą. Piešinio apačioje paprašykite parašyti pastraipą, prasidedančią žodžiais „Draugas yra…“. Kai kurie mokiniai gali teigti, kad jie neturi draugų. Jei taip įvyksta, paprašykite juos nupiešti draugus, kuriuos jie norėtų turėti. Galbūt paaugliai gali pasidalinti tuo, ką parašė, paskaitydami arba iškabindami savo piešinius ant lentos.
3. Su klase aptarkite šiuos klausimus: Ar turi geriausią draugą? Ar jums patinka tie patys dalykai? Ar kada nors norėjosi daryti kažką, ko ji/ jis nenorėjo? Kas įvyko? Ar jūs vis dar draugai?
4. Paprašykite paauglių parašyti pastraipą, atsakydami į šį klausimą: Ką jus turite tokio, kas patinka jūsų draugui?
5. Kaip jūs susidraugaujate?   Kaip jūs susirandate draugą?  Ar geriau turėti daug draugų, ar tik kelis?
6. Kai jūs pirmą kartą atėjote į pėdsekių klubą, kaip susidraugavote? Ar teko jums persikelti į naują vietą ir neturėti visai draugų? Kaip ten susiradote draugų? Ką darote, kai kas nors naujas atsikelia į jūsų kaimynystę? Ar laukiate, kol jis prie jūsų prieis, ar pats pirmas mėginate susidraugauti? Ar jūs kada nors stengėtės padėti jam susidraugauti su kitais?

„DRAUGIŠKAS“ SAKINIŲ PRADŽIOS

• Pasaulis būtų geresne vieta, jei…
• Vienas dalykas, kuris man patinka mano drauguose yra…
• Bendradarbiavimas yra svarbus, nes…
• Kiti žmonės yra man svarbūs, nes…
• Vienas dalykas, kurį man patinka daryti grupėje yra…
• Man patinka mano šeima, nes…
• Pagalba kitiems yra…
• Mano geriausiu draugu galima pasikliauti (kame?)…
• Jei galėčiau visus pasaulyje išmokyti vieno dalyko, tai būtų…
• Aš galiu padėti kitiems žmonėms labiausiai (kame?)…
• Man patinka mano geriausias draugas, nes…
• Man patinka mano mama, kai…
• Kai kas nors man būna malonus, aš…
• Aš esu kaip ir visi kiti (kame?)…
• Aš nesu kaip visi kiti (kame?)…
• Asmuo, iš kurio aš daug išmokau yra…
• Vieną svarbų dalyką, kurį mokinuosi iš pėdsekių yra…
• Dalykas, kurio ką nors galėčiau išmokyti  yra…
• Man patinka būti su žmonėmis, kai…
• Man patinka mano tėvai, kai…
• Žmonės yra…
• Mano draugai yra…
• Dalykai, kurie padaro mane geru draugu yra…
• Dalykai, kurių ieškau drauguose yra…
• Mano tėvai…
• Mano brolis/iai sesė/ės…
• Kiti žmonės verčia mane jaustis…
• Vyresni žmonės yra…
• Jaunesni žmonės yra…
• Norėčiau, kad žmonės…
• Norėčiau, kad mano šeima…
• Man patinka žmonės, kurie…
• Aš tikiu…
• Aš vertinu…
• Aš susidraugauju (kaip?)…. 
• Mano geriausias draugas…
• Norėčiau, kad mano vadovas…
• Kiti šios grupės nariai yra…
• Mergaitės…
• Berniukai…
• Žmonės gali susipažinti su manim…
• Erzinantys žmonės yra…
• Kai žmonės mane erzina, aš…
• Kai kas nors sako, kad aš jiems patinku, aš…
• Aš žmonėms patinku, nes…
• Žmonės galvoja, kad aš esu…
• Aš manau, kad aš esu…
• Asmuo, kurį norėčiau geriau pažinti yra…
• Tai, ką aš darau dėl savo mamos yra…
• Tai, ką aš darau dėl savo tėčio yra…
• Man patinka, kai kas nors man pasako…
• Norėčiau, kad būčiau pasakęs…
• Aš nekalbu klasėje, nes įsivaizduoju, kad…
• Aš piktinuosi…, nes…
• Aš vertinu…
• Aš reikalauju…
• Aš apsimetu…, kai iš tiesu esu…
• Jei būčiau suaugęs, aš…
• Mano geriausias turtas yra…
• Jaučiuosi drąsus, kai…
• Jei turėčiau vieną norą, tai būtų…

3. Tinkamas elgesys

Tikslas

Padėti suvokti, kad etiketas ir mandagumas daro įtaką tarpusavio santykiams.

Pagalba diskusijoms

Etiketas ir mandagumas gali pasirodyti pasenę dalykai, kai žengiame į dvidešimt pirmą amžių. Nors niekas nenori grįžti prie senų laikų išpustų papročių ir manierų (jau nekalbant apie skrupulingumą), bet sename posakyje „Manieros padaro vyru“ yra daug tiesos. Taip pat manieros ir mergaitę padaro panele. 

Etiketas yra mandagumas ir tam tikroje visuomenėje priimtos geros manieros. Svarbu atminti, kad tai, kas priimtina vienoje visuomenėje, yra visiškai nepriimtina kitoje. Pavyzdžiui, kažkuriose etninėse grupėse nuoširdus atsirūgimas pavalgius yra parodymas, kad maistas patiko, ir šeimininkas tikisi tokio jo paruošto maisto įvertinimo. Kitoje visuomenėje toks elgesys yra gana nepriimtinas ir yra laikomas vulgarumo viršūne.

Vėlgi, kai kur aplankyti kieno nors namus pagal etiketą reiškia, kad valgysite šiek tiek maisto su šeimininku. Maisto atsisakymas, nors ir mandagiai, laikomas nedraugišku gestu, net priešišku gestu. Dar kitur gana dažnai trumpo atsitiktinio apsilankymo metu nėra siūlomas maistas, o, jei ir siūlomas, tai mandagus atsisakymas nėra laikomas paniekinimu. Pavyzdžiui: „Ačiū, bet aš neseniai pietavau.“ –  toks atsisakymas yra pakankamas paaiškinimas. 

Ne tik vienos etninės grupės etiketas skiriasi nuo kitos, bet tai kinta ir bėgant laikui. Buvo laikas, kai mūsų visuomenėje jaunesnės panelės turėdavo daryti reveransą prieš vyresnes ar prieš aukštesnio socialinio sluoksnio asmenį. Taigi dabar gyvename, galima sakyti, neturinčioje klasinių pasiskirstymų visuomenėje, ir panelės kaip įprasta daro reveransą tik prieš karališką šeimą ar jos atstovus.

Liūdna, kad šiandien yra ignoruojama tiek daug gerų manierų, nes etiketas yra paprastas mandagus ir gerų manierų  priimtinas visuomenei, kurioje mes gyvename, elgesys.

Krikščionis visada stengsis parodyti rūpestį kitais. Jo ar jos elgesio pagrindas yra Auksinė Taisyklė: „Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems“ (Lk 6, 31). 

Kažkas susidomėjęs gali paklausti: „Koks yra skirtumas tarp mandagumo, manierų ir etiketo?“ Tada jums gali padėti šie žodžiai: „Charakteris yra pamatai… Mandagumas ir nesavanaudiškumas yra pagrindas… Manieros yra įrankiai arba išraiška… Etiketas žaidimo taisyklės. Su šiomis sudėtinėmis dalimis turėsi užbaigtą šventyklą žavingo ir maloningo vyro ar moters pavidale“.

Galbūt jūs norėsite daugiau pamąstyti apie šiuos žodžius. Žemiau yra pateiktas trumpas etiketo pažeidimų sąrašas, kuriuos rašytojas pastebėjo per paskutinius keletą mėnesių. Galbūt norėsite juos pakomentuoti:

• Vyrai lieka sėdėti, kai panelės/ ponios įeina į kambarį.
• Vyrai sėdi viešajame transporte tuo metu, kai panelės/ ponios stovi. (Viena ponia laiko kūdikį.)
• Jaunas vyriškis sėdi savo mašinoje ir pypina mašinos signalą, norėdamas pasakyti: „Aš čia laukiu tavęs. Paskubėk ir ateik pas mane“.
• Jaunimas kramto gumą bažnyčioje pamaldų metu.
• Asmuo bažnyčioje apsirengęs nusitrynusiais džinsais, neišlygintais marškiniais/ palaidine ir ant kojų tik paplūdimio šlepetės.  
• Vyras buvo išbartas žmonos svečiuose, pietaujant pas draugus. (Jis pamiršo sugrąžinti knygą, kurią jiems buvo paskolines tų namų šeimininkas.)
• Mašinos vairuotojas, kuris išlindęs pro langą rėkė ant moters, kuri persirikiavo į kitą juostą, o jis dėl to turėjo staiga pristabdyti.
• Vyras vakarėlyje pasakoja apie savo žmoną (kuri taip pat dalyvauja) istoriją, kuri priverčia ją pasijusti kvailai.
• Svečias, kuris išbuvo penkias valandas (19:30 iki 24:30), net ir tuomet, kai šeimininkas užmigo kėdėje (jis toliau tęsė pokalbį su šeimininke).
• Žiūrovas kriketo varžybose, kuris, kai vienam žaidėjui nepasisekė, rėkė su keiksmažodžiais. 

Visi etiketo pažeidimai rodo žmonių auklėjimo trūkumus.

Gana dažnai, kai pasireiškia tokie etiketo trūkumai, stebėtojai mano, kad toks asmens elgesys yra dėl to, kad  tėvai jį netinkamai auklėjo. Nesvarbu ar tai yra tiesa ar ne, bet netinkamas asmens elgesys užtraukia gėdą jo tėvams.

Čia yra pateikta keletas svarbių etiketo aspektų, kuriuos žmonės turi žinoti ir taikyti gyvenime:

1. Vienas pagrindinių etiketo dalykų yra tai, kad mes visada turime būti švarūs bei atrodyti tvarkingai, ir ypač tai svarbu, kai esame tarp žmonių; ir mes turime ypatingai atsižvelgti į savo aprangą, elgesį bei susirūpinimą kitais žmonėmis, kai esame Dievo namuose.
2. Turime suprasti punktualumo svarbą. Nerūpestingumas dėl punktualumo tai yra kitų žmonių įžeidimas, ypač jei jie turi ilgai laukti. Jei vėluojate dėl kokios nors neišvengiamos priežasties, reikalingas atsiprašymas ir pasiaiškinimas.
3. Prie stalo žmonės manieras linkę pamiršti, ypač šeimos rate. Laimingi yra namai, kur mama ir tėvas primygtinai reikalauja punktualumo, kilnumo ir  dėmesio kitiems prie stalo. Turi būti valgoma linksmoje, be jokių skubėjimų atmosferoje. Pabaigus, padėkos žodis tam, kas ruošė maistą, yra malonus gestas.

Čia yra keletas etikos prie stalo aspektų, kuriuos turėtumėte apmąstyti:

1. Negalima kumpintis virš stalo, remtis į stalą rankomis ir lenktis prie šakutės ar šaukšto. Sėdint kojos tvirtai remiasi pėdomis į žemę. 
2. Išmokite naudotis servetėle; servetėlė neturėtų būti naudojama kaip nosinė.
3. Nepradėkite valgyti anksčiau už kitus. (Žinoma, jūs palaukite, kol bus pasakyta padėkos malda.) Kiekvienas naujas patiekalas turi būti pradedamas valgyti kartu, nebent šeimininkė (ar mama) pasiūlo, kad jūs nelauktumėte ir pasako atitinkamą priežastį.
4. Išmokite prie stalo galvoti apie kitus. Numatykite jų poreikius – druska, padažas, duona, sviestas ir t.t. turi būti pasiūlyti, jei pastebite, kad jiems gali prireikti.
5. Nemonopolizuokite pokalbio. Iš kitos pusės, nebūkite prie stalo piktu ir ignoruojančiu.
6. Nežaiskite su stalo įrankiais, stikline, trupiniais ir t.t.
7. Nesiekite toliau esančių dalykų, paprašykite, kad juos jums paduotų.
8. Vienu metu į burną neprisikiškite per daug maisto.
9. Savo peilį ir šakutę arba šaukštą ir šakutę sudėkite kartu ant lėkštės, kai baigsite valgyti tam tikrą pateiktą patiekalą.
10. Šliurpimas, čepsėjimas (kramtymas atvira burna) valgant ar kalbėjimas su kąsniu burnoje laikomas visišku manierų nepaisymu.
11. Pristatymas gali būti keblus dalykas. Čia yra geros bendros taisyklės: 

Pastaba: (Mokytojas turi pakeisti pasiūlymus panašiais, atitinkančiais vietinę kultūrą.)

• Vyrui pristatykite panelę/ ponią; jaunesnįjį vyresniajam; mažiau svarbų svarbesniam.

Pavyzdys: Jei jūs pristatote 17 metų Vardenį Pavardenį jūsų senelei, turite sakyti: „Senele, ar galiu tau pristatyti Vardenį Pavardenį?“

Arba jūs galite sakyti: „Vardeni, aš noriu, kad tu susipažintum su mano senele …“ (Šio varianto privalumas yra tai, kad galite paminėti panelės ar ponios vardą.) Po to jūs turėtumėte sakyti: „Senele, tai Vardenis Pavardenis“. (Ji taip pat norėtų sužinoti jo vardą.) Niekada nedarykite tai priešingai: „Senele, susipažink su Vardeniu“.

Tam yra ir išimčių. Kai tai yra susiję su karališka šeima, valstybės vadovų atveju, aukštais bažnyčios asmenimis ir t.t., moteris yra pristatoma vyrui.

• Pristatomas vyras turi visada atsistoti; panelė/ ponia gali likti sėdėti.

Rankos paspaudimas kartais būna problematiškas dalykas. Dažnai iškyla sudėtingas klausimas, paduoti ranką ar nepaduoti. Čia yra pateikta gera paprasta taisyklė: jei jums ištiesiama ranka pasisveikinti, tai paspauskite ją.  Jums gali neduoti ramybės klausimas, ar turite pirmas ištiesti ranką. Toliau yra pateikta citata iš „Mandagumo vadovėlio“: „Vyrai visada pasisveikina rankos paspaudimu (kai susitinka), tačiau tai nėra būtina, kai ketinama išeiti. Moteris nesisveikina su vyrais rankos paspaudimu, nebent tai būtų artimas draugas. Šiuo atveju, jei ji pageidauja gali ištiesti ranką. Tačiau, jokiu būdu negalima ignoruoti jai ištiestos rankos. Ištiestą ranką paspauskite tvirtai ir nuoširdžiai. Nėra nieko baisiau, kaip suglebusios rankos padavimas. Bet vyrai niekada neturėtų per daug naudoti savo raumenis.

Yra daug kitų atvejų, kur reikėtų laikytis etiketo, bet tam nebepakanka laiko. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos reikėtų apmąstyti. 

Temos diskusijai

1. Ką darote, kai kompanijoje žiovaujate, kosėjate ar čiaudėjate?
2. Kaip turėtume elgtis su vyresniais žmonėmis?
3. Kada turite rašyti padėkos laišką?
4. Kokį pavyzdį galite pateikti apie blogą apsirengimo skonį?
5. Kokį blogiausią blogų manierų pavyzdį jums teko matyti? Kokį esate padarę blogiausią etiketo nusižengimą?
6. Ko jūs draugijoje turite vengti, jei jums nuobodu?
7. Kaip rūkantieji dažnai nusižengia etiketui? Kaip jūs nerūkantys galite panašiai nusižengti etiketui?
8. Pateikite keletą pavyzdžių jūsų matytų etiketo nusižengimų.
9. Kodėl yra svarbu žinoti etiketo taisykles ir praktiškai jas taikyti?

Ar žinote, ką asmuo, pasižymintis geromis manieromis, darytų?

Kaip jums pasiseks atsakyti į žemiau pateiktus klausimus? Patikrinkite savo pasirinkimus (gali būti daugiau nei vienas teisingas atsakymas). Pažymėkite teisingus atsakymus raide „T“. (Atsižvelgiant į vietinę kultūrą, gali būti pateikti kitokie klausimai.)

1. Kada gerų manierų asmuo pradeda valgyti?

Nedidelis vakarėlis, dalyvauja šeši ar dar mažiau svečių:

1. ____ Tai priklauso, kiek yra alkanas.
2. ____ Kai visiems buvo patiektas maistas ir šeimininkė pradėjo valgyti.
3. ____ Iškart, kai jums patiekė maistą.

Iškilmingų pietų metu:

1. ____ Kai visiems buvo patiektas maistas ir šeimininkė pradėjo valgyti.
2. ____ Po to, kai buvo patiektas maistas 4 ar 5 žmonėms arba kai šeimininkė pasako: „Prašau, vaišinkitės, kad maistas neatšaltų.“

2. Ar kada nors dedate savo alkūnes ant stalo?

1. ____ Taip, kai esu pavargęs.
2. ____ Ne, niekada!
3. ____ Niekada, kai valgau, bet galbūt ilsėdamasis tarp patiekalų arba kalbėdamasis valgymo pabaigoje.

3. Kur jūs paliekate savo servetėlę valgymo metu?

1. ____ Ant savo kelių.
2. ____ Užsikišu po smakru.
3. ____ Užsirišu ant kaklo.
4. ____ Ant stalo.

4. Ką darote su savo servetėle, kai pakylate nuo stalo?

1. ____ Sulankstote taip, kaip ją radote.
2. ____ Ją sugniaužote ir padedate ant savo kėdės.
3. ____ Padedate palaidą prie savo lėkštės.

5. Kaip jūs perduodate ąsotį?

1. ____ Perduodate sekančiam asmeniui, atsukę rankeną į tą asmenį.
2. ____ Padedate ant stalo prieš tą asmenį.
3. Ką darote, jei šeimininkė pateikia maistą, kurio jūs nemėgstate?

1. ____ Pasakysite, kad nevalgysite tokio maisto, nes negalite jo pakęsti.
2. ____ Nieko nesakysite ir paimsite mažą porciją.
3. ____ Šiek tiek paimsite, bet paslėpsite savo servetėlėje.

7. Kaip jūs įsipilate padažo iš padažinės?

1. ____ Paprasčiausiai įsipilate iš to indo.
2. ____ Pasisemiate savo šaukštu.
3. ____ Pasisemiate padažo samteliu.

8. Kai paduodamas džemas, kur jūs jį dedate?

1. ____ Dedate ant savo lėkštės, po  to tepate ant duonos ar bandelės.
2. ____ Dedate tiesiogiai ant savo duonos ar bandelės.

9. Kai aplink stalą yra siunčiamas toks „pirštais valgomas maistas“, kaip alyvuogės, sausainiai ar sumuštiniai, ką jūs darote?

1. ____ Padedate ant savo lėkštės, po to į burną.
2. ____ Įsikišate tiesiai į burną.
3. ____ Pasidedate ant stalo prie savo lėkštės, kad suvalgytumėte vėliau.

10. Kaip išsiaiškinate, kuriuos stalo įrankius naudoti?

1. ____ Įprastai pradedate nuo įrankių, esančių arčiausiai jūsų lėkštės, po to, valgant kitus patiekalus, naudojate sekančius išorės link. 
2. ____ Pradedate nuo išorinių, po to, valgant kitus patiekalus, imate sekančius, artėjant link lėkštės.
3. ____ Jei abejojate, sekate šeimininkės elgesį.

11. Ką darote peiliu ir šakute, kai juos panaudojate?

1. ____ Padedate ant staltiesės prie lėkštės.
2. ____ Padedate ant stalo, įrankių galus uždėdami ant savo lėkštės krašto.
3. ____ Padedate šalia vienas kito ant lėkštės vidurio.
4. ____ Padedate taip, kaip buvo padėti pradžioje.

12. Ką darote su savo stalo įrankiais, kai paduodate savo lėkštutę įdėti antram patiekalui? 

1. ____ Laikote juos savo rankoje.
2. ____ Padedate peilį ir šakutę šalia vienas kito ant lėkštės.

4. Valios galia

Tikslas

Padėti žvalgui suprasti valios vaidmenį ir kaip asmuo išsiugdo valią.

Valios apibūdinimas

Kiekviena žmogiška būtybė yra apdovanota pasirinkimo galia. Tai svarbus skirtumas tarp žmogaus ir žemesnių rūšių – didesnis lankstumas pasirinkti. Tačiau jūs pastebėsite, kad kai kurie žmonės gali apsispęsti labai lengvai ir laikytis savo sprendimų. Kiti patiria daug sunkumų, apsvarstydami tam tikros problemos privalumus bei trūkumus, ir net po ilgo svarstymo negali apsispręsti. 

Mes normaliai galvojame apie „valios galią“ kaip apie energiją, kuri yra išlaisvinama palaikyti anksčiau priimtą sprendimą. Kai kurie žmonės yra laikomi turintys stiprią valią – tai reiškia, kad jie gali laikytis jų pasirinkto sprendimo, jie atrodo turi vidinės jėgos, kad to laikytųsi. 

Neseniai buvo mergina, kuri labai daug rūkė; iš tikrųjų ji surūkydavo daugiau nei vieną pakelį cigarečių per dieną. Vieną dieną ji draugui pasakė, kaip ji norėtų pakeliauti per Kalėdines atostogas, bet ji manė, kad to padaryti negali dėl pinigų stygiaus. Jos draugas pasakė, kad jis kai ką sugalvojo. Kiekvieną kartą, kai ji norės eiti nusipirkti cigarečių, ji verčiau tuos pinigus duos jam ir jis juos padės į ypatingą taupymo sąskaitą, o prieš Kalėdas paims ir atiduos jai. Tokiu būdu, anot jo paskaičiavimo, ji susitaupys pinigų kelionei. Jis įdėmiai paklausė jo siūlymo ir pasakė, kad jai reikia kelėtos dienų nuspręsti. Po keturių dienų jie vėl susitiko, o jos sprendimas? Ne! Ji negalėjo to padaryti! Šis sprendimas buvo jai per daug sunkus. 

Kitas jaunuolis vieną savaitgalį nusprendė neberūkyti ir nuo tada daugiau neberūkė.

Klausimai diskusijai

• Ar jums būna lengva priimti sprendimus?
• Ar tai priklauso nuo situacijos, apie kurią jūs turite pamąstyti ir nuspręsti?
• Ar pažįstate kitų jaunuolių, kuriem priimti sprendimus lengva?/ sunku?

Kas padaro sprendimo priėmimą sunkiu?

Žmonės išmoksta priimti sprendimus taip pat, kaip jie išmoksta bet ką kitą, turėdami galimybę susigrumti su apsisprendimo reikalaujančiomis situacijomis. Taigi, jei, kai buvote mažas vaikas, tėvai leisdavo ir padėdavo priimti sprendimus, o taip pat leisdavo ir kentėti bei džiaugtis jūsų priimto sprendimo pasekmėmis, tada jūs galite turėti šiek tiek patirties ir labiau gebate priimti sprendimus, kai susiduriate su sudėtinga situacija.

Ar mums sunku priimti sprendimus situacijose, kur mes mažai žinome ar neturime patirties?

Ar galite sugalvoti keletą situacijų, kur butų sunku apsispręsti dėl žinių ar patirties trūkumo?

Kaip galėtume geriau pasiruošti situacijoms, kuriose mes galbūt neturime patirties iki tol, kol nepriėmėme sprendimo?

Kelios sunkių sprendimų priėmimo situacijos

Karjeros pasirinkimas. Dėl didelio neapibrėžtumo darbo rinkoje ir dėl to, kad jauname amžiuje turime pasirinkti pakraipą mokykloje, galime suprasti, jog pasirinkome neteisingus dalykus – jog nesame tinkami mokslams ar matematikai, bet labiau sugebame tvarkyti vandentiekį bei būti dailide, arba muzikuoti ir užsiimti menu. Padėtų susipažinimas su kiek įmanoma  daugiau profesijų ir pabendravimas su tam tikros profesijos žmonėmis.

Kitas svarbiausias sprendimas, kurį turėsite priimti, bus susirasti tinkamą gyvenimo partnerį. Tam reikės atsargiai apmąstyti ir apsvarstyti daug dalykų, kurie susiję su laimingu ir patenkintu gyvenimu.

Galbūt jūs sugalvosite keletą tokių dalykų, kurie yra svarbūs.

Karta  buvo atlikta apklausa tarp kalėjimo kalinių. Tarp daugelio kitų dalykų jų buvo paklausta, kokį patarimą jie duotų jaunimui, kad neužbaigtų savo gyvenimo kaip nusikaltėliai. Daugelis iš jų atsakė: „Nesusidėkite su netinkama kompanija“ ir „Negerkite alkoholio“. 

Jūs turėsite nuspręsti, su kokia kompanija draugausite ir dėl gėrimo taip pat. Sprendimai bendrauti su gera kompanija ir negerti alkoholio bus geriausi jūsų gyvenime padaryti sprendimai.

Kaip tada tapti stipriu priimant spendimą?

Nors yra svarbu būti mėgiamam ir turėti draugų, bet daug svarbiau yra nuspręsti daryti tai, kas yra teisinga ir atsisakyti draugų, kurie nepalaiko gerų gyvenimo vertybių. Tai gali būti labai sunkus sprendimas.  Stenkitės tai padaryti. Pastebėkite, kas atsitinka su jūsų sugebėjimu tai padaryti antrą ir trečią kartą! Tai tampa lengviau, tai kaip daugyba, tampa lengviau, kai daugiau kartoji.

Mintys diskusijų  pradžiai apie valios stiprybę

1. Valia ir sveikata

• Žmogaus valia padeda palaikyti sveikatą.
• Žmogaus valia pakelia ir tinkamai nukreipia.
• Žmogaus valia yra stiprus veiksnys, padedantis išvengti protinių ir fizinių ligų.
• Žmogaus valia galinga gydant ligas.

2. Savivaliavimas

Savivaliavimo pasireiškimas sunaikina namuose ramybę ir laimę. 

Ar sutinkate, kad savivaliaujantis asmuo negali patenkinti šiuolaikinio gyvenimo reikalavimų?

3. Valios kontroliavimas

• Asmens valios palaužimas prieštarauja Kristaus principams.
• Valia, kuri yra kontroliuojama religijos, turi transformuojančią galią.
• Dievas negali išgelbėti žmogaus prieš jo valią.
• Žmogaus valia yra valdanti galia žmogaus prigimtyje.
• Ar turėtume prašyti Dievo pripažinti mūsų valią?
• Be pagalbos žmogaus valia yra bejėgė pasipriešinti ir nugalėti blogį.
• Maištinga valia tik padės jaunam žmogui nutolti nuo Dievo.

Šaltiniai

Galbūt turite žmogų jūsų bažnyčioje, kuris yra vertybių išaiškinimo specialistas. Jūsų vietinė biblioteka taip pat turi šia tema knygų.

Testavimo metodas 

Dalyvavimas diskusijose pasirinkta tema.

Pažangesniems

• Reikalavimas Nr. 1

Suvaidinkite „Gerojo samariečio“ istoriją ir sugalvokite būdus, kaip padėti trims kaimynams ir tuomet tai įgyvendinkite.

Klasės susitikimai: Trys periodai po 20 min. ar daugiau

Mokymo metodai

Pasiruošimas vaidinimui:

1. Parinkite dalyvius.
2. Su dalyviais sukurkite istorijos eigą.
3. Paskirstykite vaidmenis.
4. Pradėkite repeticijas su ar be scenarijaus.
5. Parodykite istoriją prieš likusius grupės narius ar kitą auditoriją.

Dalyviai turi patys sugalvoti savo būdus padėti kaimynams, bet jums gali tekti „mestelti idėjų“.

1. Padaboti vaiką (be atlygio).
2. Nupjauti žolę, pasirūpinti daržu – ypač neįgaliojo ar vyresnio amžiaus žmonių.
3. Nuplauti mašiną.
4. Parnešti iš parduotuvės produktų tiems, kas patys negali nueiti.
5. Pasirūpinti gyvūnėliu.
6. Padėti persikraustyti.