DRAUGYSTĖS VYSTYMAS

Pėdsekiai -> 5 Metai – KELIAUNINKAS

• Reikalavimas Nr.1

Grupės aptarime ir asmeninio analizavimo metu pasirinkite dvi iš  sekančių temų:

1. Savivoka.
2. Žmonių santykiai – tėvai, šeima ir kiti.
3. Pinigų uždirbimas ir išleidimas.
4. Draugų spaudimas.

Klasės susitikimai: Du vienai temai.

Paaiškinimas

Keliauninkų grupės patarėjas priims domėn, kad paaugliai yra labai įtakoti jų kūne vykstančių greitų fizinių pasikeitimų. Brendimas daugeliui merginu vyksta nuo 11 iki 15 metų, tuo tarpu berniukams labiausiai tikėtina lytinis brendimas vyks nuo 12 iki 16 metų amžiaus. Tokiu būdu daugelis vaikinų būdami 14 metų yra tokio amžiaus, kuomet vyksta milžiniški pokyčiai, tarpsnio viduryje. Spartus augimas ir žymūs kūno proporcijų pokyčiai yra tipiniai apibūdinimai, įrodantys šiuos vidinius ir išorinius pokyčius, kurie įtakoja fizinę ir psichologinę savijautą.

Tai įprasta, kad darbuotojai ir mokytojai, dirbantys su jaunimu, atkreips dėmesį į Keliauninkų amžiaus grupės požiūrio ir elgesio pasikeitimus, kurie apima pasitraukimą iš šeimos ir draugų grupės veiklos, konfliktus su šeima ir draugais, troškimą praleisti daugiau laiko vieniems, įsitraukiant į daug laiko užimančias svajones. Nuobodulys yra kitas apibudinimas, kuomet mažai domimasi mokslais bei namų pareigomis. Greitas augimas yra pagrindinė 14- mečio problema, kas sąlygoja trūkumą koordinacijos bei didelį nerangumą. Taip pat šiame amžiuje gali nieko nenorėti, nesutarti su kitais, būti priešiški ir kritiški, pasireikšti nuotaikų kaita, būti susiraukę bei išsivystyti nepasitikėjimas savimi.  Kūno pasikeitimai paauglystės metu taip pat gali sąlygoti asmens per didelį kuklumą dėl baimės, kad pastebės tuos pasikeitimus ir išsakys nepageidautinus komentarus.

Aptarimo grupių patarėjai susilauks entuziastingo ir įvairaus susidomėjimo dėl žmogaus augimo temų, nes jos yra tokios svarbios ir tokios artimos paaugliams, o tai patvirtins gyvybingas dalyvavimas. Paauglių Keliauninkų amžiaus grupėje požiūris yra nestabilus ir lankstus. Taigi, atsižvelgiant į tai, asmeninio augimo tyrinėjimai suteikia nuostabias galimybes išvengti nesusipratimų bei klaidų ir nukreipti jaunatvišką mąstymą į produktyvias, kūrybingas ir dvasines vertybes.

Šios dalies tikslas yra pratęsti Žvalgų asmeninio augimo studijas su gilesniu užtikrinimu ir požiūrių, kurie prisideda prie teigiamo charakterio vystymosi, įvertinimu. Keliauninkams leidžiama pasirinkti dvi iš keturių temų. Du susitikimai yra skiriami vienai temai.

Mokymo metodai

1. Susipažinkite su eiga ir pagalba mokytojui.
2. Pasirinkite diskusijos pradžią ar temą iš pateiktos medžiagos ir panaudokite kaip pasirinktos temos įvadą.
3. Vadovaukite grupės diskusijai pasirinkta tema.
4. Išmintingas vedantysis apibendrins grupės diskusiją, pabrėždamas teigiamus temos dalykus.

1. Savivoka 

Tikslas

Suteikti Keliauninkams galimybę suprasti savivokos prasmę bei pritaikymą ir kodėl ši tema yra tokia svarbi santykių kūrime.

Pagalba diskusijoms

Sąvokos „savivoka“ bei „savigarba“ naudojamos kaip sinonimai ir iš esmės reiškia tą patį. Savivoka yra asmens savęs suvokimas, tai kaip asmuo mato save. Šie savęs suvokimai (pvz. tai kaip jūs save matote) yra suformuoti per asmens patirtį su savo aplinka, ir, atrodo, labai įtakoti dėl dar stipriau veikiančių komponentų toje aplinkoje. Visų pirma savivoka yra įtakojama asmenų, kurie yra reikšmingi jums, požiūrių bei reakcijų.

Žinios apie savojo „aš“ suvokimą leidžia mums paaiškinti bei nuspėti, kaip asmuo elgsis tam tikroje situacijoje. Jei asmuo mato save kaip „nusikaltėlį“ ar „blogietį“, tai labiausiai tikėtina, kad jis būtent taip ir elgsis, nes taip save mato ir tiki, kad taip jį mato kiti.

Ar galite sugalvoti pavyzdį, kaip asmens savivoka įtakoja jo elgesį bei kitų elgesį su juo?

Pavyzdys: Jaunas berniukas buvo nuteistas už vagystę ir nusiųstas į pataisos namus. Po tam tikro ten praleisto laiko jis buvo paleistas namo. Netrukus po to, kai jis sugrįžo namo, gatvėje, kurioje jis gyveno, įvyko apiplėšimas. Žinoma pirmasis namas, kuriame apsilankė policija, buvo jo. Jie klausinėjo bei kaltino jį dalyvavimu apiplėšime. Jis teigė, kad su tuo neturi nieko bendra. Juo nepatikėjo. Jei jis tai darė anksčiau, tai jis tai padarė vėl – taip tikėjo policija. Toks valdžios požiūris jį supykdė bei įžeidė ir jis save matė tokiu, kuris tikrai parodys kaip tai daroma! Jis klimpo vis labiau ir labiau klimpo į nusikaltimus.

Ar galite sugalvoti kitokių pavyzdžių, kur „savivoka“ įtakojo jūsų elgesį?

Savivokos apibūdinimas

Mūsų savivoką galima būtų padalinti į dvi dalis:

1. Akademinė savivoka. Ji susidaro iš to, kaip mes save matome sąsajoje su išsilavinimo sugebėjimais: skaitymas, rašymas, mokslas, matematika, muzika, menas bei įvairūs techniniai įgūdžiai bei gebėjimai. 
2. Neakademiniai gebėjimai. Neakademinė savivoka susideda iš trijų dalių:

1. Socialinė savivoka, kuri susijusi su tuo, kaip mes matome save santykiuose su kitais. Kai kurie žmonės mato save kaip drovius ir nedrąsius, todėl jiems sunku susirasti draugų. Kiti galvoja apie save kaip apie draugiškus, mokančius bendrauti ir sugebančius labai lengvai susirasti, galbūt ir net priešingos lyties, draugų. 
2. Emocinė savivoka. Šis savivokos aspektas susijęs su mūsų tikėjimu, kaip sugebame susitvarkyti su savo emocijomis. Vienas žmogus gali laikyti save „šaltu ir griežtu“, kitas – „švelniu ir lengvai sutariančiu su kitais“, dar kitas – „greitai užsiplieskiančiu“, o dar kitas – „tyliu ir nieko nekalbančiu“. Tai tik keletas mūsų emocinės savivokos pavyzdžių; jūs galbūt sugalvosite tokių pavyzdžių dar daugiau.
3. Fizinė savivoka. Čia mūsų savivoka gali būti įvairių formų. Kai kurios gali kilti iš kitų pasakytų frazių ar apibūdinimų tokių kaip: „kūdena“, „slabakas“, „tešlius“, „kaulų vyniotinis“, „plokščiapadis“ ir „strazdanius“. 

Jūs galite pateikti daug daugiau įvairiausių pavyzdžių apie bėgimo, šokinėjimo ar žaidimo sugebėjimus. Sudarykite jų sąrašą. Kaip šios etiketės įtakoja žmones? Pagalvokite apie būdus, kurie padėtų žmonėms kovoti su neigiama savivoka. Kaip galime pakeisti savęs įsivaizdavimą, kuomet jis yra neigiamas?

Kaip pakeisti mūsų savivoką

Jei ji yra suformuota kitų žmonių  požiūrio bei atsiliepimų apie mus, vadinasi kiti gali stipriai mums padėti, pakeisdami savo požiūrį. Mums padėtų žmogaus, kurį mes vertiname, geras padrąsinantis žodis ar užjaučiantis supratimas. 

Mūsų trūkumą įveikti padės praktinė pagalba. Berniukas jautėsi labai kvailas, kai susidūrė su matematika. Jam dažnai nesisekė, kol vieną dieną sutiko vieną neįprastą mokytoją, kuris pasakė: „Kiekvieną kartą, kai tau reikės pagalbos, ateik pas mane. Nesvarbu, kiek klaidų tu bepadarytum,  aš padėsiu“.

Jei mes galėtume pasiekti etapą, kuomet į savipagalbą būtų pajungtos mūsų protas ir pastangos, o aplinka nebūtų tokia jau labai nuvilianti, mes galėtume pakeisti neigiamą savęs suvokimą į teigiamą.  Ar jūs kada nors tai patyrėte? O gal žinote, kas tai patyrė?

Santrauka

Yra tikima, kad asmens savivoka vaidina tokį svarbų vaidmenį jo gyvenime, kad jis negali elgtis kitaip, kaip tik pagal tą savivoką. Taigi, jei jis mato save kaip sunkiai skaitantį, tuomet jis nesistengs skaityti, ir, žinoma, neskaitys kitų akivaizdoje, bijodamas padaryti iš savęs kvailį. Mūsų savęs suvokimas yra tarsi privatus vidinis mūsų vaizdas, kuris yra vienas iš sunkiausiai pakeičiamų ar įveikiamų suklupimo akmenų, jei mes ketiname pakeisti savo gyvenimo būdą arba pakeisti dalykus, kuriuos darome arba negalime padaryti.

„Siela yra neįkainojama. Jos vertė gali būti suvokiama tik dėka sumokėtos išpirkos vertės. Kalvarija! Kalvarija! Kalvarija! parodo tikrąją sielos vertę“ (3 T 186 psl.)

Su meile iš dangaus 702 psl. (orginalo755 psl.) „Niekada nenusidėjęs Dievo Sūnus kabojo ant kryžiaus, Jo kūnas buvo sučaižytas rimbais; tos rankos, kurios taip dažnai tiesėsi laiminti, buvo prikaltos prie  skersinio; tos kojos, kurios nepaisydamos tarnavimo meilei, buvo prikaltos prie medžio; karališką galvą buvo pervėręs  erškėčių vainikas; Jo virpančios lūpos persikreipė kančios šūksniui. Ir viskas, ką Jis ištvėrė, – kraujo lašai, ritęsi iš Jo galvos, rankų bei kojų, skausmai, varstę Jo kūną, ir neapsakomas sielvartas, užpildęs sielą, kai Tėvas paslėpė Savo veidą, – kiekvienam žmonių vaikui liudijo: tai už tave Dievo Sūnus sutiko nešti šią kančių naštą; dėl tavęs Jis sugriovė mirties valdžią ir atvėrė rojaus vartus. Tas, kuris sutramdė įsisiautėjusias bangas ir vaikščiojo jų putotomis keteromis, prieš kurį drebėjo demonai ir nuo kurio bėgo ligos, kuris atverdavo akis akliesiems ir prikeldavo mirusiuosius, atidavė Save ant kryžiaus kaip auką – meilės auką tau.“

Įvadai į diskusiją

SAVAITĖS ANALIZĖS LAPAS

Vienas iš studento savivokos stiprinimo veiksnių yra padėti jam daugiau sužinoti apie tai, kaip jis kontroliuoja savo kasdieninį gyvenimą. Savaitės analizės lapas, padeda pamatyti, kaip jie efektyviai naudoja savo laiką. 

Išdalinkite lapus, su sekančiais klausimais:

Vardas _________________________ data _____________________

1. Koks buvo šios savaitės svarbiausias dalykas?
2. Ką tau pavyko šią savaitę geriau pažinti?
3. Kokį pagrindinį dalyką sužinojai apie save šią savaitę?
4. Ar pradėjai kažkokius didelius pokyčius šią savaitę?
5. Kaip galėjo būti ši savaitė geresne?
6. Ką tu atidėliojai šią savaitę?
7. Įvardinkite tris sprendimus ar pasirinkimus, padarytus šią savaitę? Kokie buvo tų pasirinkimų rezultatai?
8. Ar šią savaitę suplanavote kažkokius ateityje būsiančius įvykius?
9. Kokių nebaigtų asmeninių reikalų liko iš praėjusios savaitės?
10.  Atviras komentaras:

Po šešių savaičių turite grąžinti analizės lapus studentams. Studentai gali norėti pakalbėti apie kurį nors arba visus klausimus. Paprašykite juos apibendrinti, kokią pamoką jie gali paimti iš savo atsakymų į klausimus. Po to, kai jie peržvelgs savo lapus, paprašykite jų parašyti tokius sakinius: „Aš išmokau…“.

Kai baigsis vienas šešių savaičių periodas, įdomu ir naudinga, kad studentai sudarytų naują analizės lapą pagal tai, kokios jų manymu turi būti išnagrinėtos svarbios jų gyvenimo sritys.

Teiginiai ir gestai žudikai

Padiskutuokite klasėje šiais klausimais:

• Ar jūs kada nors dirbote dėl kažko labai sunkiai, dėl ko jums atrodo buvote nesuprastas ar įvertintas? Kas tai buvo? Kas buvo pasakyta ar padaryta, kas privertė jus jaustis, jog jūsų pastangos nebuvo įvertintos?
• Ar kada norėjote pasidalinti idėjomis, jausmais, kažkuo, ką jūs padarėte ar parašėte, bet bijojote tai padaryti?
• Kokius dalykus jie galėjo pasakyti ar padaryti, kurie nuvertintų jus, jūsų idėjas, jūsų pasiekimus?

Pristatykite studentams sąvoką „Teiginiai ir gestai žudikai“. Visi mes turime daug jausmų, minčių ir  kūrybiško elgesio, kurie yra nužudomi kitų žmonių negatyvių komentarų, gestų ir t.t. Čia yra keletas teiginių žudikų, kuriuos dažnai naudoja (net mokytojai!):

• Mes tam dabar neturime laiko.
• Tai kvaila mintis. Žinai, tai neįmanoma.
• Tu tikrai keistas!
• Ar išprotėjai? Atsilikęs? Juokauji? Rimtai?
• Tik berniukai/ mergaitės tai daro!
• Oho, jis keistas, jis tikrai keistas!
• Tai tik lepūnėliams.

Pasakykite, kad šiandien studentai bus socialinių mokslų tyrėjais. Paprašykite, kad jie sudarytų vienos dienos visų mokykloje girdėtų teiginių sąrašą pietaujant, namuose bei žaidžiant. Atradimus aptarkite sekančio klubo susitikimo metu.

Štai dar vienas pratimas, kuris galėtų padėti įvardinti ir leisti pasireikšti kažkuriems priešiškiems jausmams, kurie nukreipti į teiginius žudikus. Ši veikla taip pat padeda studentams išreikšti kai kuriuos jausmus tokiu būdu, kuris nėra psichologiškai žalingas kitiems studentams. 

Paprašykite studentus atsistoti. Kai pasakysite „eikite“, jie turi pasakyti ar sušukti visus teiginius žudikus, kuriuos jie girdėjo dienos metu kaip tyrėjai. 

„Aš norėčiau būti…“

1. Apžvelkite žemiau pateiktas savybes ir pažymėkite „1“ svarbiausią jums savybę, „2“ mažiau svarbią ir t.t. Skirkite tam laiko, tai nėra lengva.

______GALINGAS – gali kontroliuoti kitus

______ĮGUDĘS – kokios nors srities ekspertas

______ĮŽYMUS – labai gerai žinomas

______GERAS – žinomas kaip geras, malonus, dosnus

______PADEDANTIS – padedantis kitiems ar pasauliui svarbiais momentais

______PATRAUKLUS – kitiems patinka, kaip atrodo

______DŽIAUGSMINGAS – smagus

______LAISVAS – galintis daryti, ką nori

______PATENKINTAS – ramus bet kokiu atveju

______IŠMINTINGAS – turintis gilių ir daug žinių

______MYLIMAS – labai mylimas ir kuriuo labai rūpinamasi

______SVEIKAS – sveikas kūnas ir neturintis ligų bei skausmo

2. Pabraukite keturis svarbiausius pasirinkimus. Įsivaizduokite asmenį, kuris labai vertina šiuos keturis dalykus. Ką jam ar jai patinka daryti?

Kokių tas žmogus turi planų ateičiai?

Ką tas žmogus galvoja apie save?

3. Dabar pagalvokite apie tai, kiek jums patinka šie keturi pasirinkimai? Parašykite apie bet kokius trūkumus (tai, ko neturite) tarp dabartinio gyvenimo ir tokio gyvenimo, kokio norėtumėte, kad būtų?

Parašykite, ką galėtumėte padaryti, kas padėtų jums tapti tuo, kuo norėtumėte būti?

Tai padeda atskleisti asmenybės vertybes ir taip pat padeda suvokti esmę.

Galima eiga

1. Paprašykite studentų užpildyti lapus apgalvotai. Venkite įsigilinimo į sąvokos subtilybes, verčiau naudokite tokią prasmę, kokią įprastai naudojate. 
2. Smagu palyginti pasirinkimus, kurie yra pirmoje vietoje. Paklauskite, kiek žmonių pirmu numeriu pažymėjo „Galingas“. Lai studentas užrašo žodį ir skaičių ant lentos. Padarykite taip su visomis dvylika savybių. Paskatinkite tai pakomentuoti.
3. Yra du įdomūs būdai suformuoti grupes palyginti ir pasidalinti atliktu darbu. Vienas iš būdų surinkti visus kartu, kurie pasirinko žodį „Galingas“ kaip svarbiausią savybę. Tuos, kurie pasirinko žodį „Įgudęs“ ir t.t. (Suformuokite, kad vienoje grupėje būtų trys, keturi žmonės.)

Kitas būdas suformuoti grupes pagal savybes, kurioms buvo pasirinktos, kaip mažiausiai svarbios.

Kuomet pirmos vietos vertinimai sutampa, jie gali pažvelgti, kiek sutampa sekančios savybės. Jie taip pat gali palyginti ir mintis.

4. Paprašykite studentų atsisėsti po vieną  ir parašyti keletą  minčių: „Aš sužinojau…“, Aš išmokau…“, „Aš nustebau, kai …“ arba „Aš stebiuosi, kad…“, arba „Aš iš naujo atradau…“.
5. Pakvieskite arba paprašykite savanorių perskaityti savo vieną ar dvi parašytas mintis. Žinoma, jie gali ir atsisakyti tai daryti.
6. Užbaikite padiskutuodami didelėje grupėje.

Keletas klausimų diskusijoms

1. Ar kas nors norėtų perskaityti, ką parašė, atsakydami į paskutinius du pateiktus klausimus?
2. Kiek iš jūsų prieš metus ar du būtumėt paskirstę šias savybes kitaip?
3. Kiek iš jūsų yra beveik tokie, kokiais norėtumėte būti?
4. Ar kas nors iš jūsų norėtumėte sudaryti su savimi kontraktą, kad padarysite kažką, jog būtumėte panašesniu į tą asmenybę, kuria norėtumėte būti? Jei taip padarysite, aš būčiau laimingas/-a, jei parodytumėte šį kontraktą man, ir galėčiau apie tai priminti , ką pažadėjote sau kada nors ateityje. 
5. Ar galite nuspėti, kaip sunumeruotų šias savybes jūsų broliai, seserys ar tėvai? O gal bandykite nuspėti, o vėliau paprašykite tai įvertinti šeimos narių. Patikrinkite savo spėjimus.

Anketa „Kas aš esu“

Paprašykite studentų užpildyti žemiau pateiktą anketą. Siekiant užtikrinti, kad studentai būtų kiek įmanoma atviresni ir sąžiningesni, galite pasakyti jiems, jog anketos bus konfidencialios, nebent jie norėtų aptarti klausimus mažose grupelėse. 

Anketa sudaryta iš žemiau pateiktų neužbaigtų sakinių:

• Bendrai paėmus, mokykla yra…
• Ši grupė yra…
• Mano geriausias draugas yra…
• Man labiausiai patinka Keliauninkų klasėje…
• Tai, ką noriu pasakyti mano vadovui yra…
• Man nepatinka žmonės, kurie…
• Man patinka žmonės, kurie…
• Aš būnu geriausias/ -ia, kai…
• Dabar aš jaučiuosi…
• Žmonės, kuriais pasitikiu…
• Geriausias dalykas, kuris man galėtų nutikti yra…
• Kai man nepatinka tai, ką aš padariau, aš…
• Kai savim didžiuojuosi, aš…
• Aš labai laimingas/ -a, kad…
• Norėčiau, kad mano tėvai žinotų…
• Tikiu, kad vieną dieną…
• Aš norėčiau…
• Penki mane apibūdinantys būdvardžiai yra…
• Trys dalykai, kuriuose norėčiau patobulėti, yra…

Dėl ko nerimaujate?

Nerimas yra 

Galimos veiklos

1. Yra senas posakis: „Pasidalintas rūpestis yra perpus mažesnis rūpestis.“ Ar norėtumėte pakalbėti su draugu apie tai, dėl ko nerimaujate?
2. Daugelis to pačio amžiaus žmonių jaudinasi dėl panašių dalykų. Galbūt tos pačios grupės dalyviai norėtų sužinoti, kiek žmonių nerimauja dėl panašių dalykų.
3. a. Sudarykite dalykų sąrašą, dėl kurių jaudinasi mama, tėtis, geriausias draugas, sesuo ar brolis. Aptarkite su kitu žmogumi, kad išsiaiškintumėte, kiek atitinka jūsų mintys.

b. Aptarkite savo sąrašą su mama ar tėčiu ir išsiaiškinkite, dėl kiek iš išvardintų dalykų jie jaudinosi būdami maždaug jūsų amžiaus.

Ar tu patinki pats sau!

Daugelis žmonių galėtų apie save pasakyti žemiau išvardintus teiginius. Nurodykite, kaip dažnai kiekvienas teįgynįs atspindėtų jus, skirdami jiems balus nuo 0 iki 4. Tai tinka man:

„Aš vertinu…“

Pirmiausiai dirbkite po vieną. Po to susėskite kartu ir pasidalinkite mintimis.

Pažymėkite „X“ šalia dešimties dalykų, kuriuos vertinate labiausiai. Pasirinkite išvardintų dalykų prasmę pagal jūsų supratimą.

Toliau, sugrįžkite ir pažymėkite“O“ prie dešimties dalykų, kuriuos vertinate mažiausiai.

Dabar pasirinkite tris svarbiausius. Pasirinkite tris iš dešimties pažymėtų „X“, kurie jums svarbiausi, ir pabraukite juos. Galiausiai, prie šito sąrašo galite pridėti naujų dalykų. Bet pridėkite tik tuos, kurie yra tiek pat svarbūs kaip ir trys pabraukti.

2. Žmonių santykiai – tėvai, šeima ir kiti.

Tikslas

Padėti Keliauninkui  nustatyti faktorius, kurie įtakoja žmonių santykius ir kurti teigiamus veiksnius.

Pagalba diskusijai

Daugelis vaikų yra gimę  šeimose, kur yra tėtis ir mama. Kai kurie, nelaimei, prarado savo tėvus dėl kažkokio nelaimingo atsitikimo, netrukus po gimimo. Kiti gimė sunkiose šeimose, kur vienas iš tėvų apleidžia šeimą ir išeina iš namų. Kartais prieš išsiskyrimą būna ilgos  ir karčios kovos tarp tėvų su pykčiu ir nusvilimu, išliejamu ant vaikų,  laikotarpis. Vaikai negali pasirinkti tėvų, taip pat ir tėvai negali pasirinkti vaikų, kuriuos jie turės. Daugelis tėvų, kurie pamato, kad jų vaikai yra protiškai atsilikę ar apsigimę, myli juos taip karštai, kad jie niekada net nepagalvoja apie išsiskyrimą su jais.

Kai gimstame ir augame prižiūrimi mamos ir tėčio, pradedame tikėti, kad mūsų mama ir 

tėtis visada buvo; kad jie niekada nepavargsta; niekada nepritrūksta pinigų; niekada neturi 

problemų. Bet, žinoma, jie pavargsta, jiems trūkstą pinigų, jie turi problemų.

Betė niekada gerai nesutarė su mama. Kiekvieną kartą, kai mama paprašydavo jos šiek tiek padėti namuose: išplauti indus ar išsiurbti kilimus, Betė pagalvodavo: „Kodėl visada aš turiu tai daryti? Kodėl ji neprašo Siuzanos, ji šiek tiek vyresnė ir jai tai būtų lengviau padaryti?

Betė pradėjo piktintis savo mama bei jausti blogus jausmus jai ir jos vyresniajai sesei. Palaipsniui ji pradėjo manyti, kad jos mama tikra ragana. Kodėl ji turėtų plauti grindis? Galų gale dar kiti šeši žmonės vaikščiojo jomis…

1. Tėvų  dominavimo modelis

Kai kuriose šeimose tėvas gali būti labai dominuojantis ir tikėti, kad vaikai turi būti matomi, bet negirdimi! Kai vaikas užauga, jis gali tikėti, kad jis yra labai dominuojantis ir tai gali būti tiesa; jis gali manyti, kad nėra nieko, ką jis galėtų padaryti teisingai. Tai grubumo ir griežtumo pavyzdys. Tai skatina nesėkmės jausmą, menkavertiškumo jausmą bei maištavimo ir nusivylimo atsiradimą.

Manote tai yra gerai jaunam žmogui? Manote tai yra gerai tėvams? Kokius dar jausmus tai skatina? Kokį elgesį tai išugdo vaikuose? Kaip manote, ar vaikai galėtų įtakoti tėvus?

2. Paklusimo vaiko ar paauglio reikalavimams modelis

Kai kurie tėvai mano, kad vaikui turi skirti visą savo laiką. Jei Vilis reikalauja dviračio Kalėdoms, tai jis jį gauna. Jei jam reikia veterinaro chalato, tai jis jam yra nuperkamas. Žinoma, jei tai yra Marija ir jei jai dabar reikia naujos suknelės, tai ilgai netrukus ji nuperkama. Kai  kuriem vaikai užtenka panorėti ir jų norai pildosi. Tai skatina tam tikrą arogantiškumą – jausmą, kad jų poreikiai ir norai visada privalo būti svarbiausi. Tai ugdo savanaudiškumą ir susikoncentravimą tik į save.

Manote tai geras tėvų elgesys su jų vaikais ir paaugliais? Jei ne, tai kodėl ? Ar galite sugalvoti geresnių elgesio su vaikais būdų? Kokį jaunimo elgesį gali tai paskatinti? Ar manote, kad vaikų elgesys gali padaryti įtaką tėvų elgesiui?

3. Perdėto globėjiškumo modelis

Vis dar kiti tėvai galvoja, kad su vaiku reikia elgtis kaip su trapiu Kinijos porcelianu, taip išsivysto perdėto globėjiškumo elgesys. Petriukui niekada neleidžiama išeiti į lauką su draugais, kad nesusižeistų. Jam niekada nebuvo leista vairuoti mašinos, kad nepakliūtų į avariją, o apelsinų kauliukai turi būti išimti iš apelsinų sulčių , kad neužspringtų ir nenumirtų! Tai yra nerimo ir perdėto rūpesčio pavyzdys! Tai išugdo silpną ir nerangų paauglį, kuris bijo pasaulio, kuris atsitraukia nuo menkiausio nepatogumus keliančio pasiūlymo. 

Kokį jaunimo elgesį, jūsų manymu,  tai gali paskatinti? Ar manote, kad būdas, kaip elgiasi vaikai, gali įtakoti tėvus?

4. Atstūmimo modelis 

(Naudokite šią dalį atsargiai, nes klasėje gali būti žmogus, kuris priklauso šiai kategorijai.)

Kai kuriuose šeimose galima išvysti tikrą atstūmimo pavyzdį. Tėvas ar motina dėl kažkokios priežasties gali atstumti vaiką. Viename tragiškame atvejyje tėvas buvo nepatenkintas kūdikiu mergaite, o vėliau išsivystė atstumiantis ir priešiškas požiūris į ją. Kraštutiniais atstūmimo atvejais tėvai gali net išeiti iš namų.

Kokį jaunimo elgesį, jūsų manymu,  tai gali paskatinti? Ar manote, kad būdas, kaip elgiasi vaikai, gali įtakoti tėvus?

5. Subrendusios pagarbos, pasitikėjimo ir meilės modelis

Kai kuriose šeimose tėvai myli ir gerbia savo vaikus kaip asmenis su savo teisėmis, į kurių 

poreikius ir troškimus atkreipiamas dėmesys, lygiavertiškai padedant jiems suprasti, kad kiti 

taip pat gali turėti poreikių ir troškimų. Davimas ir ėmimas yra abipusis, bet jaunimas auga gerbdamas tėvus ir mylėdamas juos, tas pats ir iš tėvų pusės.

Kokį jaunimo elgesį, jūsų manymu,  tai gali paskatinti? Ar manote, kad būdas, kaip elgiasi vaikai, gali įtakoti tėvus? Pateikite tokių tėvų pavyzdžius.

Išvada

Tarp žmonių yra santykių įvairovė. Iš pradžių vaikai neturi sąmoningo kontroliavimo santykių, kurie yra suformuojami gana nepastebimai, jie gali prisidėti prie to daugeliu būdų, galbūt tiesiog gimdami (nenorimas vaikas).

Tačiau, ši diskusija yra tam, kad jus sužinotumėte ir suprastumėte, kad galite taip pat vaidinti svarbų vaidmenį santykiuose mėgindami suprasti priežastis, kodėl tėvai elgiasi būtent taip kaip elgiasi, ir mėgindami atitinkamai priderinti savo gyvenimą.

Įvadai į diskusiją

TĖVŲ – VAIKŲ KONFLIKTAI

INSTRUKCIJOS: Žemiau pateiktame sąraše pažymėkite penkias rimčiausias konflikto tarp jūsų ir jūsų tėvų  priežastis. „1“ skirkite rimčiausiam, „2 kitam rimčiausiam ir t.t.

TĖVŲ – PAAUGLIŲ SANTYKIAI

Ką tu manai?

Kaip naudoti „sutinku nesutinku“ klausimus

Lai paaugliai dirba individualiai. Duokite jiems pakankamai laiko atidžiai pagalvoti apie klausimus, prieš pateikiant atsakymą.

Tada galite eiti paeiliui per klausimus ir paprašyti pakelti rankas tuos, kurie nesutinka. Arba gali atsistoti, kas sutinka ar nesutinka, skaitant kiekvieną klausimą atskirai. Tie, kurie sutinka, gali eiti į vieną kambario pusę, o kas nesutinka į kitą. Laikas nuo laiko sustokite ir paprašykite dalyvių pasidalinti savo atsakymais ir paaiškinti, kodėl taip pasirinko. Jūs šio proceso metu turėtumėte turėti  neblogą diskusiją, 

Paprašykite grupės išrinkti teiginius, kurie atitinka biblijinį mokymą. Skirkite laiko šio mokymo atradimui, išsiaiškinimui ir suformulavimui. (Gal padėtų, jei jūs turėtumėte parinkę keletą eilučių, kuriomis pasidalintumėte su grupelėmis, nesugebančiomis atrasti Biblijos eilutes. Žemiau yra pateiktas eilučių sąrašas.) Vėliau paprašykite dalyvių aptarti jų pateiktų atsakymų priežastis bei iškilusius jausmus.

Nuorodos 

Pyktis: Patarlių  15, 1.18; 16,32;  19,11;  20,2;  22,24.25;  29,11.22;   Morkaus 3, 5; Efeziečiams 4, 31; Kolosiečiams 3, 8.21

Tėvų – paauglių santykiai: Efeziečiams 6, 1 – 3; Kolosiečiams 3,21

Per daug kalbama: Patarlių 10,19; 11,12.13;  13,3;  17,27.28;  18,2;  20,19

Kabinėjimasis: Patarlių 17,1;  21,9 

Ramūs, švelnūs atsakymai: Patarlių15,1.4;  16,1;  25,15

Įžeidimai: Patarlių 12,16;  19,11

Tiesos sakymas: Patarlių 12,17.22;  16,13;  19,5;  26,18.19.22;  28,23;  29,5; Efeziečiams4,15.25; Kolosiečiams 3,9

3. Pinigų uždirbimas ir išleidimas

Tikslas

Suteikti galimybę Keliauninkams aptarti krikščionišką požiūrį į pinigus.

Pagalba diskusijoms

Būkite konkretūs aiškindamiesi, kodėl paaugliams reikia ir kodėl jie nori išleisti pinigus:

Ši tema gali būti ir Vadovavimo vystymo trečio reikalavimo dalimi.

1. Paaugliams reikia pinigų – kaip jie juos gauna?
2. Ar reikėtų paaugliams mokėti už namų ruošos darbą (darbą, kurį atlieka namuose, pvz. tvarko namus, šluoja kiemą ir t.t.)?
3. Ar paaugliai nusipelno gauti išmoką vietoj darbo ir užsidirbti savo pačių pinigus? Kokia tai turėtų būti suma?

Būkite konkretus tyrinėdami, kodėl paaugliams reikia ir kodėl jie nori išleisti pinigus:

1. Kam paaugliai dažniausiai išleidžia pinigus?
2. Kodėl jūs vertinate tuos dalykus? Ką jie jums teikia? Ar jie būtini?
3. Aptarkite grupės požiūrį į dovanas Viešpačiui.

Įvertinkite 14 metų paauglių sugebėjimus.

1. Kokio norėtumėte darbo? Ar jūs sugebėtumėte jį atlikti ar esate verti už jį mokamo atlyginimo?
2. Kokie darbai yra prieinami?

Pirkimo įpročiai ir vertinimas

1. Esate impulsyvus ar planuojantis pirkėjas?
2. Perkate pigias ar kokybiškas prekes?
3. Ar jaučiate pasitenkinimą išleidę pinigus?

Paauglių tikslai

1. Ar reikia turėti pinigų uždirbimo bei išleidimo tikslą?
2. Kokie tikslai yra svarbūs jums?
3. Kas yra svarbiausia – pasitenkinimas atliekamu darbui ir pats darbas ar uždirbti pinigai?
4. Įvertinkite išėjimą iš mokyklos dėl trumpalaikio pelno gavimo ar pasilikimą mokykloje ir ilgalaikę naudą.

Išvados 

1. Tie, kurie turi tikslą gyvenime, sunkiai dirba ir pasišvenčia tikslo pasiekimui.
2. Tikslas turi būti realus ir pasiekiamas.
3. Pasisekimas, siekiant tikslo, išaugina sėkmę.
4. Pasitraukimas yra problemos išsprendimas trumpam laikui, bet neilgam.

Gyvenimas gali  tiek daug pasiūlyti, todėl neverta jo išmesti dėl kelių skatikų kišenėje.

Įvadai į diskusiją

UŽDIRBTI PINIGAI

Vaidinimas: Susitikimų kambarys bažnyčioje. Daugelis narių išėjo, susitikimas baigėsi, keletas, kurie liko sutvarkyti kambario, jau taip pat ketina išeiti.

Vesas: (stumia kėdę prie sienos). Štai, manau viskas savo vietose. Rytoj vakare susitinka diakonai, tėtis prašė patikrinti, kad viskas būtų  tvarkinga.

Linda: Atrodo viskas tvarkoje. Šis kambarys jaukus susitikimams, moterų susitikimų metu moterys čia šiek tiek papuošė aplinką: naujos užuolaidos, lempos ir kiti dalykai.

Bobas: Pačioje pradžioje, kai pradėjo daryti susitikimus, čia buvo netvarka. Buvo panašu į mano  kambarį, pilną nereikalingų daiktų.

Mendi: Ar tu niekada nesitvarkai savo kambario, Bobai?

Bobas: Tvarkausi, mama liepia man susitvarkyti kiekvieną sekmadienį. Bet jis niekada neatrodo gerai, net po to, kai susitvarkau. Nė vienas iš baldų tarpusavyje nedera. Tai labiau panašu į padėvėtų baldų parduotuvę.

Vesas: Na tai nesunku pataisyti. Tu juk kelias valandas dirbi ir užsidirbi pinigų, kodėl nesusitaupai  ir nenusiperki keletą daiktų, kurie tau patiktų? 

Bobas: Juokauji? Visi mano uždirbti pinigai keliauja į banką.

Linda: Na, aš stengiuosi susitaupyti šiek tiek pinigų, kai gaunu už auklės darbą. Bet jei yra kažkas, ko aš labai noriu, aš nusiperku.

Vesas: Aš nesusitaupau nė cento! Iš tikrųjų, visi pinigai kaip į skylę. Kiekvieną kartą, kai gaunu dolerį, mano senai mašinai prireikia padangos ar kažko kito. Atrodo, kad visas mano gyvenimas pašvęstas tos mašinos išlaikymui.

Mandy: Ar tu pakvaišai!

Bobas: Net jei taip, tu bent turi mašiną. Tai bent jau kažkas!

Vesas: Na, jei tu nori mašinos, kodėl nenusiperki? Juk tu dirbi po pamokų ponui Treisiui jau beveik trejus metus. Turėjai mašinai jau susitaupyti pakankamai. 

Bobas: Na, aš turiu pakankamai pinigų mašinai, bet tėtis neleidžia iš tų pinigų išleisti nė cento. Kai gaunu atlyginimą, jis leidžia man šiek tiek iš jų pasiimti, bet kiti keliauja tiesiogiai į banką.

Linda: Bet juk tai tavo pinigai, Bobai.

Bobas: Žinau, bet mano tėvai nori, kad mokyčiausi koledže, ir kadangi jie negalės sumokėti visos kainos už mokslą, aš turiu susitaupyti kiek įmanoma daugiau.

Vesas: Man taip nepatiktų. Mano tėvams nerūpi, ką aš darau su savo uždirbtais pinigais. Jie sako, kad jie mano ir kad būsiu jaunas tik kartą gyvenime, taigi galiu juos išleisti savo pramogoms. Jei pritrūkstu, Popis visada man duoda dolerį ar du, kai mano, jog mama nemato. Ir kartais ji man duoda dolerį, kai mano, jog Popis nemato.

Linda: Mano šeima ne tokia kaip tavo. Jie ragina mane dirbti auklės darbą, kai žino šeimą, kuriai reikia vaiko auklės. Bet jie sako, kad verčiau neturėčiau reguliaraus darbo, kol dar mokinuosi. Mama nori, kad susikoncentruočiau į mokslus, o tėtis mano, jog man taip pat reikia turėti šiek tiek laisvo laiko. Taigi, jei man papildomai prireikia kažkokių drabužių ar kažko kito, aš naudoju savo uždirbtus pinigus, o likusieji eina į namuose esančią taupyklę. Panaudoju juos ypatingiems atvejams ir Kalėdų dovanoms.

Many: Skamba įtikinančiai. Bet, Linda,  tavo tėvai turi daugiau pinigų, nei visi čia aplinkui gyvenantys. Aš dirbu darbus, kuriuos tik randu, nes turiu susimokėti už  visus savo drabužius.

Vesas: Oho! Būtų tikra nesąmonė, jei man taip reikėtų. Bet tu gerai išsirenki rūbus. Tu rengiesi kaip modelis.

Many: Ačiū, Vesai. Aš neturiu daug rūbų ir jie nėra brangūs. Bet išmokau vieną dalyką, reikia pirkti gerai viską apgalvojus. Manau, kad galbūt  tai geras dalykas, pačiai pirktis rūbus. Tai toks jausmas… toks jausmas…, na nežinau, kaip apibudinti. Norėčiau turėti daugiau pinigų įvairiems kitiems dalykams. Bet vienas dalykas, kuris mane jaudina, kad neturiu daugiau pinigų bažnyčiai.

Vesas: Ar tu naudoji savo pinigus bažnyčiai?

Many: Žinoma, o tu ką nenaudoji?

Vesas: Na, ne. Popis sako, kad jis aukoja tiek kiekvienais metais, kad tas padengia visos šeimos aukas. Jis sako, kad dėl to turėsiu laiko dar jaudintis, kai turėsiu savo šeimą ir vaikų.

Bobas: Aš nesijausčiau gerai, jei kiekvieną savaitę kažkiek nepaaukočiau. Nors ir neturiu daug pinigų, bet manau, kad tai mano pareiga. 

Linda: Žinote, šis pinigų klausimas yra gan įdomus. Mes visi elgiamės skirtingai, ar ne?

Vesas: Žinote, (žiūrėdamas į laikrodį) dar ne vėlu ir mano mašina lauke. Jei mes nuvyktume į užkandinę ir apie tai daugiau pakalbėtume? Galbūt išsiaiškintume, kieno mintis teisingiausia.

Aptarkite įvairius vaidinime paminėtus pinigų tvarkymo metodus ir kaip grupė nuspręskite keletą gerų pinigų tvarkymo metodų, naudotų šių paauglių. Lai grupė pateikia keletą ir savo pinigų tvarkymo idėjų bei metodų.

Pinigai

Grupė galbūt norės pasidalinti savo jausmais apie pinigus, jų prasmę bei vertę, pasirinkdami vieną ar kelis žemiau pateiktus klausimus ir leisdami paeiliui kiekvienam grupės nariui pasisakyti. Jei įmanoma, grupė gali apžvelgti visus pateiktus klausimus vieno susitikimo metu arba pasirinkti kelis platesniam aptarimui. 

1. Ką jums labiausiai patinka veikti su pinigais?
2. Ką darytum, jei turėtum tiek pinigų, kiek nori?
3. Kiek tau reikia pinigų, kad sakytum, jog turi pakankamai?
4. Ar turėtum mažiau išleisti, nei dabar išleidi?
5. Nuo kuo pradėtumėte, jei norėtumėte gyventi, išleisdami mažiau?
6. Koks būtų jūsų gyvenimas, jei atiduotumėte visus savo pinigus?
7. Koks būtų jūsų miestas, jei visi turėtų pakankamai ir niekas neturėtų per daug?
8. Ko labiausiai nenorėtumėte atsisakyti?
9. Ar yra, kas nors, ko būtų geriau jums atsisakyti?
10. Kas padėjo jums gauti bet kokią ekonominę naudą? Ar kada nors jiems padėkojote? Ar kada nors jiems atsilyginote už  tai, ką gavote?
11. Kaip artimai pinigai susiję su jūsų saviverte?
12. Jei jūs nusipirktumėte megztinį  iš padėvėtų rūbų parduotuvės ir kas nors paklaustų, iš kur jį gavote, ką atsakytumėte?
13. Kas nutiks, kai moterims bus mokama tiek pat, kiek vyrams?
14. Kiek pinigų turi turėti žmona, kad ji galėtų išleisti juos kaip nori?
15. Ką reiškia „gyventi tikėjimu“ susiejant tai su materialiu turtu?
16. Kaip susiję finansinė gerovė ir Dievo palaimos?
17. Ar, atidavęs dešimtinę, likusius pinigus gali išleisti taip kaip nori?
18. Ką krikščioniškas tikėjimas sako apie turto panaudojimą (paskirstymą)?
19. Kas jus labiausiai nudžiugina, išleidus pinigus?
20. Ką jums reiškia jūsų pinigai?

4. Draugų spaudimas

Tikslas

Padėti Keliauninkams suprasti, kas yra draugų spaudimas, bei išmokti, kaip į tai reaguoti įvairiose gyvenimo situacijose.

Pagalba diskusijoms

Kai esame labai jauni , kartais dviejų, o dažniau 4 ar 5 metų, matydami vyresnius vaikus, norime būti kaip jie ir daryti tokius dalykus kaip jie daro. Dvylikos, trylikos, keturiolikos, penkiolikos ir toliau labai rūpinasi savo šukuosena, drabužiais, o madingumas yra labai svarbus jų amžiaus draugams.

Kiekvienas jaunuolis jaučia tam tikrą prievartą būti tokiu kaip kiti ir daryti tokius pat dalykus kokius daro jų bendraamžiai – tai tikras spaudimas. Pavyzdžiui bet kokiam pasiūlymui turėti ilgus plaukus, kai dauguma turi trumpus, arba trumpus, kai dauguma turi ilgus, bus stipriai priešinamasi. 

Draugų spaudimas

Be jau paminėto atvejo, draugų spaudimas jaučiamas dėl aprangos, elgesio bei papročių. Psichologas atliko eksperimentus, kurie aiškiai parodo, kad galima įtakoti žmones, pakeisti jų sprendimus bei nuomones tik dėl to, kad kiti turi kitokią nuomonę.

Geri ir blogi spaudimai

Draugų spaudimas gali būti geros kilmės ir blogų įpročių bei elgesio kilmės.

Pagalvokite apie keletą pageidaujamų dalykų, kuomet jauni žmones įtakoja kitus jaunus žmones sekti jais.

Pagalvokite apie keletą nepageidaujamų dalykų, kuomet jauni žmones įtakoja kitus jaunus žmones sekti jais.

Manote, kad nepageidaujamų įpročių, papročių bei elgesio įtaka veikia stipriau nei pageidaujamų?

Pasipriešinimo spaudimui technika

Kokias technikas asmuo gali pritaikyti, kad pasipriešintų stipriam spaudimui elgtis kaip bendraamžiai draugai? Čia yra pateiktos keturios technikos, kurias būtų galima panaudoti:

1. Suteikdami mažą vertę kitų elgesiui ir nuvertindami tai, mes galime susikurti apsauginį skydą, kad nebūtume kaip jie. Taigi, jei yra spaudimas augintis ilgus plaukus, mes galime tai nuvertinti. 
2. Per diskusiją apie kažkokio dalyko ar elgesio privalumus bei trūkumus.  Pasvarstykite apie rūkymą: jauni žmonės gali vertinti pastabas, kad tai yra žalinga ir agresyvi invazija į kito privačią oro erdvę, kad tai yra svarbus faktorius deguonies stygiaus kūdikių motinos įsčiose, jei motina rūko. O taip pat destruktyviai veikia ir patį rūkantįjį. Atvira diskusija apie įvairius faktorius  bei vertybes padės jauniems žmonėms apsispręsti, pasipriešinti destruktyviam socialiniam elgesiui.  
3. Izoliacija nuo atitinkamai besielgiančių grupių  yra taip pat vertinga ir galima apibendrinti posakiu „ Ko akys nemato, dėl to širdies neskauda“.
4. Įvertinti bendraamžių grupę vertybių ir elgesio skalėje yra paskutinis ir efektyviausias būdas išsaugoti asmeninę nepriklausomybę, vertybes bei nepriklausymą nuo grupės konstruktyviu ir pozityviu būdu.

Diskusija

Pagalvokite apie aplinkybes, kuriose šios įvairios technikos gali būti panaudotos. Kuri iš šių technikų jums atrodo būtų efektyviausia?

Draugų spaudimas ir asmeninė laisvė galvoti ir daryti

Jei yra galingos jėgos, verčiančios elgtis kaip kiti žmonės elgiasi, ar tai reiškia, kad mes patys neturime mąstyti? Kaip tad su mūsų pasirinkimo laisve bei saviraiška? Atsakymas yra ne tame, kad mes norime daryti tai, ką kiti žmonės daro, bet mes pasirenkame, kokius žmones ar elgesį mes labiausiai norime pamėgdžioti.

Ar galime tam tikrais atžvilgiais pasirinkti būti tokiu kaip niekas kitas? Ar tai parodytų, jog galime atsispirti draugų spaudimui?

Įvadai į diskusiją

DRAUGŲ GRUPĖS SPAUDIMAS

Kas yra draugų grupės spaudimas?

Spaudimas patiriamas iš aplink mus esančių, kad sektume jų elgesio, mąstymo ir gyvenimo vertybių standartais, šis spaudimas gali būti geras ir blogas, priklausomai nuo grupės vertybių.

Kadangi draugų grupės spaudimas yra toks stiprus, tai jis mums sako:

• Ką mes apie save galvojame
• Turėti ar neturėti komandos dvasią
• Kokią kalbą turime naudoti
• Ką turime dėvėti
• Ką galvojame apie savo tėvus
• Ar mokslai yra svarbūs
• Rūkyti ar nerūkyti
• Ką galvojame apie savo mokytojus
• Kas yra teisinga, o kas ne
• Kaip elgtis
• Kokiuose vakarėliuose lankytis
• Kas gali būti draugu, kas negali
• Kas priimtina, kas nepriimtina

Sunumeruokite1 – 13 mažėjimo tvarka, kur 1 pažymėsite tą punktą, kur jūsų manymu esate labiausiai paveiktas draugų spaudimo (patiriate didžiausią spaudimą).

Kaip aš atsispiriu draugų grupės spaudimui?

Kad atsispirtumėte grupės spaudimui, turite įsivaizduoti, kad nekrikščioniškas mąstymo būdas bei elgesys yra prieštaraujantis Dievui ir nieko gero iš to neišeis.

Pašėlę vakarėliai

Kad būtum pripažintas, turi dalyvauti narkotikų ir alkoholio vartojime. Tai dažnai vyksta vakarėliuose, kur esate spaudžiamas patvirtinti jūsų draugų veiksmus.

Daugeliui moksleivių pripažinimo matmuo yra tai, ar esi pakviestas, ar ne į vakarėlį. Daugelyje tų vakarėlių yra didžiulis spaudimas daryti  priešingus tam, ko Dievas nori, dalykus. Skaitykite Rom 13, 13.14.

Tinginystė

Plačiai yra paplitęs mokinių spaudimas nedirbti sunkiai, bet tiesiog praslysti, kiek tai įmanoma mokymosi ir pažymių atžvilgiu. Dažnai gerus pažymius gaunantis mokinys yra nemėgiamas, nes jis neina su minia. Skaitykite Kol 3, 23.

Akių geismas

Tai požiūris ar elgesys, kuris sako, kad dalykų troškimas ar jų turėjimas yra svarbiau nei Dievo pažinimas.

Pavyzdžiai:

• Pinigai

Žmonės dažnai suformuoja grupes, į kurias priimami tik turintys priėjimą prie daug 

pinigų. Tai didžiulis krūvis žmonėms, kurie dėl kilmės negali prilygti tiems standartams. Skaitykite 1 Tim 6, 8 – 11.

• Rūbai

Priėmimo standartas taip pat gali būti ir gebėjimas turėti daug rūbų arba rengtis tam tikru būdu. Dažnai, tie kurie yra įsitraukia į tokio priėmimo  siekimą, dažnai nepagalvoja apie tokio standarto kvailumą. Skaitykite Mt 6, 28 – 30.

• Pagyrūniškas išdidumas

Tai požiūris, kai asmuo naudojasi kažkuo ar kuom nors, kad iškeltų save aukščiau kitų.

Pavyzdžiai:

• Žmonių išnaudojimas

Įdomu stebėti ir palyginti žmones, kurie nepažįsta Jėzaus Kristaus. Dažnai pastebima, kad žmonės susidraugauja su kažkuo ne nuoširdžiai, o tam, kad pasinaudotų jais, kildami socialiniais laipteliais. Tai patvirtina plačiai paplitęs priėmimas į grupes ar gaujas. Skaitykite Rom 12, 9.10

• Atletai

Vis dar klaidingas priėmimo spaudimas daugelyje mokyklų yra populiarinti tuos, kurie pranoksta kitus sporte. Dievas nėra prieš atletus, bet Jo meilės standartai yra ne tai, kaip tu pasirodai sporte. Skaitykite Ps 147, 10.11.

• Gerai atrodantys

Labai erzinantis spaudimas yra patiriamas tų, kurie yra nepatrauklūs pagal pasaulio standartus. Daugelyje vietų populiarumas ir priėmimas eina koja kojon su gera išvaizda. Galiausiai, lipimas socialiniais laipteliais mažai pagrįstas tuo, ką gali žmogus padaryti. Skaitykite 1 Sam 16, 7.

Dievas jokiu būdu nenori, kad mes prisiderintume prie klaidingo nekrikščioniško pasaulio motyvavimo dėl draugų grupės spaudimo. Jis nori, kad mes pamatytume, jog aistra, materializmas ir išdidumas nėra Jo planuose mūsų gyvenimams. Ne tik aistra, materializmas ir išdidumas nėra Dievo sistemos dalis, bet taip pat nepriimtinas ir pritarimas toms mintims bei veiksmams. Priežastis, kodėl tai yra nepriimtina, nes taip tyčiojamasi iš Dievo, ir tai yra trumpalaikiai dalykai. Skaitykite 1 Jn 2, 17.

 „Ar tu prisiminsi arba ar tai dar tau rūpės“ testas

Praėjo dešimt  metų po mokyklos baigimo. Ar aš tai dar prisiminsiu, ar tai dar man rūpės:

• Tų, kurie mokėsi mano klasėje vardai?
• Mergaitė, kuri geriausiai rengėsi?
• Vaikinas, kuris šaipėsi iš Dievo ir dėl kurio bijojau ginti Kristų?
• Geriausias mokyklos sportininkas?
• Vaikinas su greičiausia mašina? (Iki to laiko jis tikriausiai bus jau negyvas!)
• Penkių žmonių vardai, kurie neįsileido į savo grupę?
• Krepšinio sezono penkto žaidimo rezultatą?

Kitas būdas krikščionių moksleiviams atsilaikyti draugų grupės spaudimui

Būkite pasiruošę būti kitų nesuprasti, nemėgiami ir nepageidaujami, gyvendami tikrą krikščionišką gyvenimą.

Galime pasiruošti būti nesuprastais, nemėgiamais ir nepageidaujamais:

1. Suvokdami, kad mes galbūt nelaimėsime populiarumo konkurso, gyvendami dėl Kristaus. 

Galų gale, mes turime nuspręsti dėl mūsų socialinės padėties. Turime nuspręsti, ar Dievas yra mūsų Dievas, ar  mūsų dievas bus socialinis priėmimas. Biblija mus moko, jei mes  gyvensime aktyvų krikščionišką gyvenimą, mes galime tikėtis būti tam tikru būdu atstumti tų, kurie piktinasi Jėzumi Kristumi. Skaitykite 2 Tim 3, 12. Jėzus Kristus melsdamasis už savo mokinius nebuvo nustebęs, kad jie buvo nemėgiami. Taip pat Jėzus nėra nustebęs, kai jūs esate nepriimami priešiško ir bedieviško pasaulio. Skaitykite Jn 17, 14.15.

Kadangi Jėzus Kristus nebuvo nustebęs, kad mes galime susidurti su sunkumais, gyvendami dėl Jo, tai ir mes turime būti pasiruošę su Jo galia bei Jo meile susidurti su problemomis.

2. Suvokdami, kad, kai žmonės mus atmeta dėl mūsų ėjimo su Dievu, jie, iš tikrųjų, atmeta Jėzų Kristų. 

Nėra nė vieno žmogaus pasaulyje, kuris norėtų būti atstumtas kitų. Buvimas nesuprastu bei nemėgiamu yra prieš mūsų emocinę sandarą. Jėzus Kristus, žinoma, tai žinojo ir pasakė savo mokiniams už ką jie bus niekinami. Skaitykite Jn 15, 19.20.

Tai be abejo yra lengviau priimti atmetimą iš kitų, kai suvokiame pagrindinę priežastį, kodėl nekrikščionys gali mus atstumti ar nemėgti. Krikščionys, kurie tikrai vaikščioja su Dievu – leidžia Kristui šviesti per juos – tampa nepageidaujamais žibintais pasauliui, kuris stengiasi savo nuodėmes paslėpti tamsoje. Skaitykite Jn 3, 19.20.

Jei vaikščiojame šviesoje, mes galime tą, kuris vaikščioja tamsoje, priversti nervuotis ir paskatinti jo priešiškumą.tiesiog atminkite, jei kas nors atstums jus dėl jūsų krikščioniško gyvenimo, tai jie atstumia ne jus, o patį Jėzų Kristų.

3. Suvokdami, kad Kristus nori, jog mes būtume labai laimingi, kai dėl Jo esame atmetami kitų.

Dievas turi visai kitokią taškų sumavimo sistemą, nei pasaulio žmonės. Jis mato, kaip mus atstumia, nes atsisakome susitaikyti su pasaulio draugų grupės spaudimu. Tai ženklas, kad mes tikrai gyvename Jam, todėl mums už tai bus atlyginta. Skaityti Mt 5, 10 – 12.

4. Kitas būdas atsilaikyti draugų grupės spaudimui yra pažvelgti į žmones iš Dievo pusės.

Dievas jokiu būdu nenori, kad mes drebėtume iš baimės dėl kažkokio riboto žmogaus. Skaitykite Iz 2, 22.

Tai, ko Dievas nori iš mūsų, yra pagarbi baimė Jam. Turime pažvelgti į žmogų, jo sugebėjimus bei poreikius iš Jo perspektyvos. Kai matome žmogų taip, kaip jį mato Dievas, mes mažiau būname linkę bijoti jų, todėl mūsų gyvenimo prioritetai pasikeičia. Skaitykite Pt 29,25.

1. Dievo akyse žmogus yra mažas ir silpnas.

Dievas mato žmones, kurie gali bauginti  bei įtakoti mus, tokius labai labai mažus palyginus su Juo. Iz 40, 15 – 17.

Kad aiškiai tai suprastumėte iš Dievo perspektyvos, kurį laiką pagalvokite apie penkis  įtakingiausius ir galingiausius žmones mokykloje. Tuomet pakartokite žemiau pateiktas eilutes, įdėdami šių žmonių vardus į vietas žodžių, esančių tose eilutėse.

Ps 146, 3 – 4. „Nepasitikėkite ________________ nei _______________, kuris negali išgelbėti. Kai dvasia _______________ palieka, ______________ sugrįžta į dulkes, ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės.

Kadangi Dievas mato žmogų tokiu silpnu, Jis jokiu būdu nenori, kad mes garbintume ar bijotume žmogaus. Dievas nenori, kad mes jaudintumėmės dėl žmogaus nuomonės, bet verčiau dėl Jo nuomonės apie mus. 

2. Dievas žvelgia į  žmogų su užuojauta

Jei mes tik pažvelgtume į mus supančius žmones kaip į mažus ir nereikšmingus, būtų lengva mums tapti ciniškais ir abejingais jiems. Dievas žiūri į žmogų, ne į jo mažumą, bet su meile. Dievas geba matyti žmogų tokį, koks jis iš tikrųjų yra. Skaitykite Mt 9, 36.

Užuot apimtas baimės galingų žmonių, Dievas nori, kad jūs jiems jaustumėte gilią užuojautą bei meilę. Kol nepamatysite graudžios situacijos atsiskyrusių nuo Kristaus žmonių, tol jūs iš tikrųjų nieko tikrai neįtakosite Kristui. Jėzus Kristus turėjo tokią užuojautą. Jis nebijojo žmonių, bet troško mirti už žmonijos nuodėmes.

3. Dievas žvelgia į žmogų iš amžinybės perspektyvos

Dievas mato visą paveikslą ir žino, kad žmogaus įtakos dydis neprilygsta Jo amžinybės planams. Mums gyvenimas čia žemėje atrodo labai ilgas, bet Dievas sako, kad, palyginus su amžinybe, mūsų gyvenimas tik akimirka. Skaitykite Jok 4, 14.

Dievas niekada nestato pirmoje vietoje laikinų dalykų. Jis nenori, kad mes būtume apgauti patiriamo spaudimo iš žmonių, kurie žemėje bus tik akimirką. Jėzus nori, kad mes nuspręstume, ar labiau verta pasitikėti Juo ir sekti Jo amžinu vedimu, ar sekti veiksmais bei vertybėmis ne krikščionių draugų. Lengva manyti, kad nekrikščionys laimi šiame gyvenime. Netikintys dažnai atrodo populiaresni, įtakingesni ir kai kuriais atvejais geriau praleidžia savo gyvenimą. Dievas perspėja, kad neapsigautume galvodami, jog netikintis yra nugalėtojas, o krikščionis nevykėlis. Skaitykite Ps 37, 1 – 5.

• Reikalavimas Nr. 2

Išvardinkite bei aptarkite neįgaliųjų poreikius ir padėkite jiems suorganizuoti vakarėlį.

Tikslas 

Vystyti atsakomybę prieš tuos, kurie gali būti kitokie, bet vis tiek turintys tokių pat pagrindinių draugystės poreikių, nepaisant fizinių sutrikimų, dėl kurių linkę izoliuotis.

Mokymo metodai

Susisiekite su vietine organizacija ar mokykla, kuri susijusi su pagalba neįgaliems, pavyzdžiui aklųjų ar kurčiųjų mokykla arba organizacija, dirbanti su paraplegikais ir t.t. Galima pasikviesti lektorių arba pabūti „neįgaliu“ kelias valandas ir kažko išmokti iš tokio vaidmens. Galima suruošti vakarėlį neįgaliems arba skirti jį neįgaliųjų asmenų bendravimo palengvinimui su neįgalumo neturinčiais žmonėmis.

Pažangesniems

Aplankykite instituciją, kurioje yra protinę ir fizinę negalią turintys žmonės, bei pateikite lankymo ataskaitą.

Pastaba: tos institucijos gali būti ligoninės, mokyklos, valstybinės tarnybos bei kita.