IV dalis
Nedievobaimingi pokalbiai. Apie šias spragas taip pat mažai kalbame, nors jos yra gan paplitusios net ir nuoširdžių krikščionių gyvenime. Jos apima (nors tuo nesibaigia) paskalas – net ir dvasines paskalas, kurias pateisiname, motyvuodami, jog norime pamokyti kitus; užgaulų sarkazmą; kritiką; apkalbinėjimą; nejautrų kitų žmonių teisimą; skundus; murmėjimą; reikalo išpūtimą; melavimą; nederamą flirtavimą; vulgarią kalbą; žodžiais išreiškiamą nepagarbą; begėdiškumą, padorumo nepaisymą; išreiškiamas abejones Dievu, Bažnyčia ar tarnavimo sėkme. Dievas mums sako: „Kaip atviras miestas be apsaugos yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos.“ (Patarlių 25, 28)
Nedievobaimingas elgesys. Kai kurios iš šių spragų gali atrodyti visiškai įprastos mūsų visuomenėje, bet jos nepriimtinos Dievui. Tai gali būti pagyros; savęs aukštinimas; manipuliavimas; naudojimasis kitų silpnybėmis; sukčiavimas; apgaulės; piktnaudžiavimas kitų pasitikėjimu; duoto žodžio nesilaikymas; tinginiavimas darbe; godumas; rajumas; vogimas; šmeižimas; nepagarba vyresnybei; laiko, pinigų ar išteklių švaistymas; nekukli apranga ar puikavimasis savo kūnu, patraukiant dėmesį į save, o ne į Dievą; naudojimasis žmonėmis, kad gautume, ko norime; tikėjimasis, kad mums bus patarnaujama, išpildomi visi mūsų norai; nuolatinės pastangos įrodyti, jog esame teisūs, ir nenuolankus elgesys, kai esame teisūs. Žinoma, negalime pamiršti Dešimties Dievo įsakymų laužymo nuodėmės! Kaskart sulaužydami bet kurį iš Jo įsakymų, net ir, rodos, nereikšmingomis smulkmenomis, mes atveriame dar vieną spragą priešui. (Perskaitykite Išėjimo 20 ir Pakartoto Įstatymo 8 skyrius, norėdami geriau suprasti viso to reikšmę!)
Melody Mason
