Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą (Lk 1, 17).
Per Joną Krikštytoją Dievas ypatingu būdu ragino pasiruošti Mesijo atėjimui. Šis pranašas buvo siųstas kaip Jėzaus pirmtakas, kad, kiek tik įmanoma, paruoštų žmones priimti Kristų. Jei jūs giliau domėjotės Jono misija ir jo žinia, tai tikriausiai jus nustebino šio žmogaus asmenybė. Jonas Krikštytojas nemokėjo diplomatiškai prieiti prie žmonių. Jis atėjo su Elijo dvasia ir jėga – to paties Elijo, kuris sukvietė žmones į Karmelio kalno viršūnę ir drąsiai pareiškė: „Ar ilgai jūs šlubuosite abiem kojom? Jeigu Viešpats yra Dievas, sekite paskui Jį“ (1 Kar 18, 21). Jonas Krikštytojas neparinkinėjo švelnių žodžių, bet šnekėjo tiesiai ir be jokių apylankų. Jis kalbėjo demaskuodamas žmones ir net pavadindamas juos angių išperomis.
Ar kada nors susimąstėte, ką skelbė Jonas, ir ar pagalvojote, kodėl jis taip aštriai tai išreikšdavo? Mūsų bažnyčios pastoriai pasirenka taktiškesnius metodus. Tačiau Jonas Krikštytojas to nedarė. Šventoji Dvasia jį panaudojo kaip giliai kertantį kardą, ruošiantį kelią Jėzui. „Dievas siunčia savo pasiuntinius ne tam, kad šie meilikautų nusidėjėliui. Jis nesiunčia ramybės žinios, kuri užliūliuotų nusidėjėlius pražūtingame saugume“ (Su meile iš Dangaus, 83 p.).
Ir mūsų laikais Šventosios Dvasios kardas kartkartėmis taip giliai perskrodžia žmogiškąją širdį, negailėdamas net mūsų jausmų ir neleisdamas nurimti, galiausiai prasiskverbia į mūsų sielą liepsnojančia sudrausminimo žinia. Šventoji Dvasia veikia mus, įgalina suvokti savo nuodėmes, veidmainystę bei pasitikėjimo Dievu trūkumą. Ji parodo mūsų nuodėmę, egoizmą ir abejingą požiūrį į dvasinius dalykus, kurie vieninteliai teturi tikrąją vertę. Svarbiausias Jos tikslas – įtikinti mus, kaip stipriai mums reikia išgelbėjimo, kurį siūlo Dievas, ir kai suvoksime tai, mes ateisime pas Jį, norėdami gauti šį išgelbėjimą. Ligoniai žino, kad jie serga ir jaučia, jog jiems reikia gydytojo. Tik tie, kurie prisipažįsta esą nusidėjėliai, yra pasiryžę ateiti pas Dievą ieškodami išgelbėjimo, kurį Jis yra numatęs visiems. Šiandien jausdami, kaip giliai Dvasios kardas pažeidžia mūsų nerūpestingumą ir pasitenkinimą savimi, turėtume būti dėkingi Dievui už tai, kad Jo Dvasia veikia, atvesdama mus pas Jėzų, padeda įgyti ramybę ir pasveikti.
Morisas L.Vendenas
