Pastarosiomis dienomis turėjome ypatingą privilegiją – kartu vykti tarnauti į Kupiškį ir lankyti žmones jų namuose. Nors kiekvienas iš mūsų važiavome su savais lūkesčiais, Dievas turėjo savą planą – daug gražesnį, gilesnį ir jautresnį nei galėjome įsivaizduoti.
Pirmiausia norisi nuoširdžiai padėkoti Dievui už tai, kad per visą laiką nesutikome nė vieno pikto žmogaus. Kiekvienas sutiktasis buvo mandagus, pagarbus – net jei ir nenorėjo kalbėtis ar priimti literatūros. Tai buvo didelis padrąsinimas mums patiems. Jautėsi, kad Viešpats eina pirma mūsų.
Bendrystė komandoje buvo nuostabi. Kiekvienas turėjo savo liudijimų – ir jų buvo daug. Kartais tai buvo trumpi pokalbiai laiptinėje, kartais – ilgesni susitikimai, kuriuose atsiverdavo žmonių širdys, klausimai, ilgesys ar net skausmas. Su kai kuriais galėjome melstis, su kitais – kalbėtis apie gyvenimo prasmę, blogio kilmę, tikrąją laisvę ir viltį, kurią randame pasitikėdami Dievu.
Ypač įsiminė pokalbiai su:
- Janina (92 m.), kuri dalijosi savo sapnu ir ieškojo Biblijos, kad galėtų jį suprasti. Kartu meldėmės. Ji paėmė daug knygų sau ir knygą „Didžioji Kova“ savo dukrai.
- Jauna mama Joana, kuri noriai priėmė krikščionišką literatūrą.
- Jaunu policijos pareigūnu, besidominčiu istorija, su kuriuo kalbėjomės apie blogio atsiradimą.
- Vidutinio amžiaus mama, su kuria kalbėjome apie sveikatą – fizinę, dvasinę ir socialinę – ir kaip visa tai susiję su Dievo duota gyvenimo kryptimi.
- Remigijumi, su kuriuo valandą diskutavome apie dvasinius dalykus.
- Marina, kuri atsivėrė ir kuriai ypatingai reikalingos mūsų maldos.
- Mariumi, kultūristu – pokalbis prasidėjo nuo sveikatos, bet netrukus peraugo į gilų aptarimą apie susivaldymą, pasitikėjimą Dievu ir tikrąją laisvę, randamą laikantis Jo Įstatymo.
Tai tik keletas iš tų žmonių, dėl kurių buvo verta leistis į šią kelionę. Tikime, kad Dievas jau dirbo jų širdyse dar prieš mums pasibeldžiant į jų duris.
Kviečiame jus melstis už kiekvieną aplankytą žmogų Kupiškyje – kad pasėta sėkla augtų, kad Dievo Žodis rastų vietą jų gyvenimuose, o Šventoji Dvasia toliau vestų į tiesą.
Taip pat kviečiame ir jus prisijungti prie kitų išvykų ateityje. Galbūt kitą kartą Dievas kvies būtent jus pasibelsti į duris, už kurių laukia žmogus, trokštantis vilties, maldos ar paprasto pokalbio.
„Tas, kuris sėja, ir tas, kuris pjauna, tegul džiaugiasi drauge.“ (Jn 4,36)
Be to, šios kelionės metu buvo nufilmuotas vaizdo įrašas. Kviečiu jus visus jį pažiūrėti. :)
https://www.facebook.com/share/v/1DpuuXAb7E/?mibextid=wwXIfr
Tegul visas šlovinimas būna Dievui. 🙏
Lukas Antanaitis
