Septintosios dienos adventistų bažnyčiai Lietuvoje šie metai prasidėjo intensyviu evangelizaciniu tarnavimu. Sausio mėnesį Vilniaus bendruomenė plačiai atvėrė duris, kad priimtų svečius iš Klaipėdos kartu su jų aistra pasiekti žmones. Entuziastai kartu pradėjo 2 dienų kelionę, beldėsi į duris ir dvasinėmis knygomis skleidė vilties žinią.
Kaip žinoma, evangelizacija nuo durų iki durų – ne naujiena Adventistų bažnyčiai. Jaunieji šio renginio iniciatoriai buvo apsiginklavę tik teorinėmis žiniomis ir plačiu įsivaizdavimu, kaip elgtis. Tačiau vadovaujant bažnyčių pastoriams ir veiklos koordinatoriams tai tapo apčiuopiama realybe!
Taigi kokia buvo pirminė idėja? Mažajai Adventistų bendruomenei ši tarnystė – tai būdas pripažinti, kad Dievas mus pastatė tinkamoje vietoje. Visai šalia yra daug žmonių, kurie atvirai ieško Dievo arba nesąmoningai ieško Jo paramos. Juos galime pasiekti tiesiog pasibeldę į jų duris.
Ši tarnystė, apimanti Vilniaus bendruomenę ir 14 savanorių, reikalauja didžiulių organizacinių pastangų. Iniciatoriai pasiūlo idėją pastoriams, kurie savo ruožtu ją su derina su Konferencija. Konferencijai parėmus tarnystę lėšomis, iniciatoriai su derina detales dėl evangelizacijos datų ir vietų, atvykstančių jų nakvynės ir savanorių maitinimo vakarienėmis.
Evangelizacijos metu misionieriai išvyko į artimas bažnyčios ir mažų grupelių vietas. Namo gyventojams leidus, dviejų asmenų grupė įeina į pastatą ir prieina prie kiekvieno buto. Jei durys atsidaro, jie maloniai teiraujasi ar žmogus gali pasikalbėti dvasiniais klausimais ir kartu pasimelsti, arba tiesiog pasiūlo vertingos literatūros.
Praktika atskleidė tam tikrus proceso sunkumus, pavyzdžiui, klaidinančią pastatų numeraciją, įėjimą į pastatą ir nedraugiškai nusiteikusių gyventojų dalį. Vis dėlto šie ir kiti trūkumai nesukelia didelių problemų, juos įveikia kantrybė, mandagumas ir pasikliovimas Dievo apsauga.
Ką galiausiai pavyko pasiekti? Daugybė knygų ir laikraščių pateko į Dievo žodžio ir tiesos ieškančiųjų rankas. Nuoširdžiai melstasi kartu su nusiminusiais, nusprendusiais savo reikmes atiduoti į Viešpaties rankas. Buvo užduodami, rodos, neišsprendžiami ir painūs klausimai, į kuriuos buvo atsakyta.
Be to, tarnystė paskatino stiprų narių įsitraukimą, suvienijo juos pasirengimui, įgyvendinimui ir aktyvesnei maldos tarnystei. Ilgalaikės draugystės atgimė, kai seni bičiuliai susibūrė tarnauti. Ir tuo pat metu Adventistų bažnyčioje suklestėjo nauji ryšiai ir draugystės.
Iš esmės evangelizacija „nuo durų iki durų“ tai puiki praktika, kaip įvykdyti įsakymą „eiti ir mokyti visas tautas“, pradedant nuo žmonių, su kuriais esame artimi. Prašykime Viešpaties vadovavimo ir šlovinkime Jį, paskyrusį mums nešti pasauliui išgelbėjimo žinią.
Paruošė Alina Kyrylenko ir Vaidas Geležėlė
