GALIME BŪTI TIKRI, KAD DIEVAS MUS PRIIMS

Tokia Mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną (Jn 6, 40).

Jei jums būtų duota proga Dievo ko nors paklausti, kokį klausi­mą norėtumėte Jam užduoti? Šito mes klausėme žmones įvai­riose šalies vietose. Galbūt tai atrodo šiek tiek egoistiška, bet beveik visi pirmiausia norėjo Dievo paklausti: „Ar aš būsiu išgel­bėtas?“

Jeigu Jėzus šiandien atėjo asmeniškai pas jus ir visą savo tei­sumą iškeitė į jūsų nuodėmes, ar apskritai dera klausti apie savo išgelbėjimą? Kai kurie žmonės mano, kad su tuo sutikti būtų kur kas paprasčiau, jei jie atsidurtų nukryžiuoto nusikaltėlio kailyje. Bet dauguma mūsų vis dar gyvena. Ar mūsų pasitikėjimas Jė­zumi vis toks pat tvirtas, kaip ir prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą į Jį kreipėmės? Tada mes sutikome su Jėzaus pasiūlytais mainais, bet nuo to įvykio praėjo daug metų. Bėgo laikas, ir kai kurie galbūt mano, kad seniai yra pasiekę tą ribą, kurią peržengus atleidimas pasidaro nebeįmanomas. Mes suprantame, kad Die­vas nuostabiai atleidžia, bet mus vis dėlto jaudina klausimas, ar nebūsime peržengę ribos. Galbūt jūs jaučiate, kad šiandien nega­lite priimti amžinojo gyvenimo pažado, bet aš nepažįstu nė vieno žmogaus, kuriam toks pažadas atrodytų beprasmiškas.

Atsimenu, kartą stovyklos susirinkime vienas žmogus paklau­sė, ar mes negalėtume pasikalbėti. Mes paėjome į šalį, ir jis tarė: „Jau per vėlu. Aš jau per toli nuėjau. Padariau nuodėmę, kurios negalima atleisti. Man jau neliko jokios vilties būti išgelbėtam.“ Aš paprašiau, kad jis atsiverstų Evangelijos pagal Joną 6-to skyriaus 37-tą eilutę. Jis perskaitė kažkada Jėzaus ištartus žodžius: „Ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu.“ Aš paklausiau: „Kokias nuorodas į paralelinius tekstus matote?“ Jis atsakė: „Mano Biblijoje nėra nuorodų į paralelines vietas.“ – „Tai ką gi tada jūs matote baltame lapo krašte? Ar ten yra kokia nors data?“ – „Ne“. – „Ar ten yra įrašytas kokio nors žmogaus vardas, kuriam buvo duotas tas pažadas?“ – „Ne.“ – „Vadinasi, tas pažadas yra duotas jums šiandien.“ Kai Jėzus kalba, kad nori keisti savo teisumą į visas mūsų nuodėmes, tas pažadas galioja mums ir šiandien, nes mes ir skaitome jį šiandien. Mes kiekvieną dieną galime būti tikri, kad Dievas mus priims, jeigu tik patys priimame Jo siūlomą teisumą ir atiduodame Jam savo nuodėmes.

Morisas L.Vendenas