Gamtos tyrinėjimas

Pėdsekiai -> 1 Metai – Draugas

Šios dalies tikslas padėti jauniams atrasti virpulį Dievo knygoje – gamtoje ir, užbaigiant Gamtos ženklus, patirti pasiekimo jausmą.

Šios dalies mokymui skirti aštuoni klasės susitikimai, suvokiant, kad, kai kuriems ženklams gauti, gali reikėti padirbėti ir namuose.

• Reikalavimas Nr.1

Užbaigti vieną iš sekančių ženklų: „Katės“, „Šunys“, „Žinduoliai“, „Sėklos“, „Naminiai gyvūnėliai – paukščiai“.

Klasės susitikimai: Penki.

Tikslas

Pradėti ugdyti jauniuose troškimą tyrinėti ir vertinti Dievo darbą Jo kūrinijoje.

Mokymo metodai

Reikalavimai yra išvardinti jūsų patogumui ir juos taip pat galite rasti Pėdsekių ženklų vadove. Mokytojo užrašai buvo paruošti ir juos galima įsigyti iš jūsų vietinės Konferencijos jaunimo departamento. Patartina užrašus ne tik skaityti. Sudominkite klasę pavyzdžiais, paveikslėliais ar pasivaikščiojimais lauke.

Pasiteiraukite, gal turite bažnyčioje ar bendruomenėje vieno ar kelių temų specialistą.

KATĖS

Reikalavimai:

1. Koks yra mokslinis kačių šeimos pavadinimas?
2. Kuo yra panaši visų kačių letenos struktūra?
3. Kuo yra panašios visų kačių akys?
4. Koks yra pagrindinis kačių šeimos maistas? Kaip tam pritaikyti kačių dantys?
5. Kam reikalingi katinui ūsai?
6. Kaip yra apsaugotos katės ausys?
7. Įvardinkite keturias rūšis iš paveikslėlių arba stebint namines kates. Apibudinkite kiekvienos temperamentą.
8. Kokia iš prijaukintų kačių nauda žmogui?
9. Iš paveikslėlių įvardinkite septynias laukinių kačių rūšis. Pasakykite, kurioje pasaulio dalyje galima jas rasti.
10. Koks žvėris žinomas kaip žvėrių karalius? Kodėl jis taip vadinamas? Koks jo būdas? 
11. Papasakokite pasakėčią „Androklas ir liūtas“ (angl. k. „Androcles and the lion“).
12. Susiekite keturias istorijas iš Biblijos, kuriose paminėtas kačių šeimos atstovas.

ŠUNYS

Reikalavimai:

1. Koks yra mokslinis šunų šeimos pavadinimas?
2. Išvardinkite penkias šunų šeimos skiriamąsias charakteristikas.
3. Iš paveikslėlių arba iš asmeninių pastebėjimų įvardinkite penkis laukinius šunų šeimos atstovus.
4. Iš paveikslėlių arba iš asmeninių pastebėjimų įvardinkite 25 skirtingas šunų veisles.
5. Įvardinkite penkias šunų šeimos naudas žmogui.
6. Pasakykite mažiausių ir didžiausių šunų veislių pavadinimus.
7. Parašykite arba žodžiu apibudinkite sekančių šunų vertę žmogui: šunys vedliai,  senbernarai, aviganiai, koli, eskimų.
8. Parašykite ar pasakykite, kokią ypatingą naudą šunys teikė žmonėms karo metu.
9. Iš paveikslėlių arba iš asmeninių pastebėjimų įvardinkite penkis šunis, kurie vadinami „žaisliniais“šunimis. 
10. Koks yra vienintelis šuo, kuris turi visą mėlyną arba juodą liežuvį?
11. Kuris yra greičiausiai bėgantis šuo?
12. Kuris iš „žaislinių“ šunų tapo populiariausiu?
13. Kuris šuo yra ypač naudingas, sekant nusikaltėlius?
14. Parašykite arba papasakokite istoriją apie šunį.

ŽINDUOLIAI

Reikalavimai:

1. Kurią kūrybos dieną buvo sukurti žinduoliai?
2. Išvardinkite keturias žinduolių savybes.
3. Įvardinkite vieną ar daugiau rūšių kiekvienoje iš pateiktų lotynų kalba variantų ir pateikite vieną ar daugiau jų charakteristikų:

4. Įvardinkite keturis naudingus žinduolius ir pasakykite, kuo jie yra naudingi.
5. Įvardinkite keturis žinduolių daromus žalingus dalykus.
6. Įvardinkite keturis žinduolius, kurie yra tik vandens gyvūnai, ir jų paskirtį natūraliame paplitimo areale.
7. Įvardinkite didžiausią pasaulio žinduolį ir pasakykite, kur jis gyvena kaip ir ką valgo.
8. Įvardinkite aštuonias laukinių žinduolių rūšis, kuriuos jūs stebėjote ir atpažinote gamtoje.
9. Trumpai parašykite arba papasakokite egzaminuotojams tema „Laukiniai gyvūnai, kuriuos aš stebėjau“.

PAUKŠČIAI – GYVŪNĖLIAI

Reikalavimai:

1. Auginkite vieną ar porą paukštelių mažiausiai šešis mėnesius.
2. Parodykite, kad atlikote vieną iš sekančių dalykų:

1. Jei turite paukštį narvelyje, aprašinėkite jo priežiūrą mažiausiai mėnesį. Įtrauk mitybos įpročius, vandens poreikį, narvelio valymą ir t.t.
2. Jei neturite paukščio narvelyje dabar, bet įvykdėte 1 reikalavimą praeityje, tai pasirūpinkite kieno nors paukšteliu bent savaite tuo metu, kai šeimininkas atostogauja ar kt. ir atlikite užrašus, kokia buvo reikalinga priežiūra.
3. Kanarėlės

1. Pateikite keturių veislių kanarėlių pavadinimus.
2. Pateikite trumpą istoriją apie kanarėlių kilmę ir vystymą.
3. Įvardinkite ir atskirkite penkias sėklas, kurios naudojamos, maitinant kanarėles.
4. Trumpai apibudinkite bendrą kanarėlių priežiūrą.
5. Papūgos 

1. Kur yra papūgų gimtinė?
2. Trumpai apibudinkite jų mitybos įpročius, lizdų sukimą ir bendrą elgseną.
3. Balandžiai

1. Įvardinkite šešias balandžių veisles.
2. Apibūdinkite jų maistą ir bendrą priežiūrą.
3. Kokie yra jūsų šalies įstatymai dėl paukščių narveliuose laikymo, veisimo, pardavimo ir/ ar eksportavimo? Būkite tikri, kad, kai atliekate šiuos reikalavimus, elgiatės pagal įstatymus.

SĖKLOS

Reikalavimai

1. Kokia yra pagrindinė sėklos paskirtis?
2. Koks maistas buvo duotas žmogui Edeno sode?
3. Įvardinkite iš pačios sėklos ar piešinio sėklos dalis ir pasakykite jų paskirtį: sėklos luobelė, sėklaskiltė, gemalas.
4. Žinoti keturis skirtingus būdus, kaip augalai išplatina savo sėklas. Išvardinkite trijų rūšių augalus, kurie išplatina savo sėklas pagal kiekvieną būdą.
5. Žinoti dešimt sėklų rūšių, kurios naudojamos maistui.
6. Žinoti penkias sėklų rūšis, kurios naudojamos aliejui.
7. Žinoti penkias sėklų rūšis, kurios naudojamos prieskoniams.
8. Kokių reikia sąlygų sėklai sudygti?
9. Surinkite trisdešimties skirtingų sėklų kolekciją, kur tik dešimt iš jų gali būti paimtos iš prekiaujamų sėklų pakelių. Ant kiekvienos užrašykite vardą, surinkimo datą, vietą, kur buvo surinktos.

Testavimo metodas

Egzaminai šiems ženklams gali būti gaunami iš jūsų Konferencijos jaunimo departamento. Egzaminas turi būti pažymėtas instruktoriaus, kuris taip pat pasirašo klasės kortelę ir registravimo knygoje.

Jei vyko egzaminai, panaudoti egzaminų popieriai turi būti sunaikinti instruktoriaus, o nepanaudoti turi būti grąžinti į vietinės Konferencijos jaunimo departamentą. Jei egzamino vykdymas yra neįmanomas, tai instruktorius gali pasirinkti metodą, kuris patvirtintų, kad dalyvis žino visą medžiagą.

Baigus egzaminavimą, bendruomenės vadovas turi rašyti į vietinį Konferencijos jaunimo departamentą, nusiųsdamas sėkmingai išlaikiusių kandidatų vardus ir prašydamas atitinkamų ženklų. Ženklai bus atsiųsti, jei bus atsiųstas už ženklus sumokėjimo kvitas

• Reikalavimas Nr.2

Žinoti skirtingus vandens valymo būdus ir pademonstruoti sugebėjimą pastatyti stovyklavimo pastogę (priedangą). Pamąstykite apie Jėzaus kaip gyvybės vandens  ir kaip prieglobsčio reikšmingumą.

Klasės susitikimai: Vienas.

Tikslas

Padėti jauniams susieti pagrindines ir svarbias gamtos pamokas su dvasinėmis tiesomis apie Jėzų.

Mokymo metodai

Šis reikalavimas gali būti padalintas į tris susitikimus tokiu būdu:

• Vienas klasės susitikimas  – instrukcijos, kaip valyti vandenį ir pastatyti stovyklavimo pastogę.
• Vienas susitikimas ne klasėje – įgūdžių praktinis pritaikymas.
• Vienas klasės susitikimas – dvasinis pritaikymas.  

1. Vandens valymo metodas

Vienintelis būdas patikrinti, ar vanduo yra saugus gerti, gaminti maistą bei plauti indus, yra cheminis jo ištyrimas. Jei tai nebuvo atlikta, jūs turite jį sterilizuoti, nors ir kaip jis švariai beatrodytų, jame gali būti tokių sunkių lygų sukėlėjų, kaip vidurių šiltinės, lambliazės ir kt.

Sterilizavimo būdai:

1. Dvidešimt minučių pavirinkite vandenį (nuo to laiko, kai jis pradeda virti). Tai padarys vandens skonį tarsi negyvo, nes išstumiamas oras, bet jūs galite astatyti gerą skonį, jį stipriai pamaišydami arba pilstydami iš vieno indo į kitą.
2. Naudokite litrui vandens vieną du lašus jodo ir leiskite jam pastovėti trisdešimt minučių. 
3. Naudokite 1 dalį chloro su 100 dalių vandens. Leiskite pastovėti 30 minučių. 
4. Taip pat yra vandens valymo tabletės. Jei naudojamos, jos turi būti nepasenusios. 
5. Yra ir daug mechaninių vandens valymo priemonių.

2. Stovyklavimo pastogė

Paprasčiausias pastogės būdas yra pavėsinė. Ją galima padaryti iš virvės ar gegnėgalio pakabinto 2 metrus virš žemės tarp dviejų medžių ar dviejų pagalių, kurie vienas nuo kito yra per 2 metrus. Jei naudojate išsišakojusius statramsčius, būkite tikri, kad jie yra tiesūs, o apačia smaila.

Ant gegnėgalio uždenkite plėvelę, tentą ar kt.. Galus ir šonus gali prilaikyti smaigstai arba akmenys. Patobulinta pašiūrė gali turėti tvirtesnius rėmus ir šiaudinį stogą. Statant iš lentjuosčių, reikia kryžmai surišti du pagalius, o stogo uždengimui galima panaudoti ilgas žoles, nendres, gluosnius, paparčius ar lapines šakas. Stogo uždengimas gali būti susiūtas arba pririštas prie lentjuosčių. Viskas priklauso nuo to, kokių turite medžiagų.

Jei jums reikia šilumos, pašiurę darykite nedidelę. Geriau padaryti dvi pašiūres keturiems žmonėms, nei vieną didesnę visiems. Visada statykite pašiūrę taip, kad vėjas pūstų jai į šoną. 

Apverstas guminis gelbėjimo plaustas, kanoja ar valtis gali suteikti šiokia tokę pastogę ir gali būti paversta geresne, jei panaudojama plėvelė, tentas, akmeninė siena ar šakos.

    3. Jėzus kaip gyvybės vanduo

1. Jn 4, 4-42 Istorija apie moterį prie šulinio.

Šis vanduo simbolizuoja Kristaus gyvenimą, ir kiekviena siela turi turėti jį įeidama į gyvą ryšį su Dievu (Testimonies to Ministers, p. 226).

„“Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius”

Tas, kuris siekia numalšinti troškulį iš šio pasaulio fontanų, gers ir trokš vėl. Visur pasaulyje žmonės yra nepatenkinti. Tik Vienas gali patenkinti šį poreikį. Tai, ko reikia pasauliui yra Kristus, „visų tautų Troškimas“.  Dievo malonė, kurią tik Jis gali suteikti, yra gyvasis vanduo, apvalantis, atgaivinantis ir suteikiantis naujų jėgų sielai.

Jėzaus žodžiai nereiškė, kad pakaks vieno gurkšnio gyvybės vandens. Kas vieną kartą pajuto Kristaus meilę, tas nuolat trokš ją vėl patirti. Jis nesieks nieko daugiau. Ir Tas, kuris atskleidžia sielos reikmę, laukia, kad patenkintų jos alkį ir troškulį. Indai bus ištuštinti, telkiniai išdžius, bet mūsų Atpirkėjas yra neišsenkąs Šaltinis. Mes galime gerti ir vėl gerti, ir versmė niekada neišseks. Tas, kuris pasilieka Kristuje, jame gyvuoja palaimų šaltinis, – „versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“ Iš šito šaltinio jis gali semtis stiprybės ir malonės pakankamai visoms jo reikmėms.“ (Su meile iš dangaus 108 psl.)

„Ir dabar Gelbėtojas daro, ką ir tada darė prie šulinio, kai pasiūlė gyvybės vandens moteriai samarietei. Kiekvienai sielai, kokia ji nuodėminga bebūtų, Jėzus sako: „Jei prašysite manęs, Aš jums duosiu gyvybės vandens.“

Evangelijos žinios negalima laikyti kažkuo tokiu, kas turi būti siūloma tik išrinktiesiems, kurie,  mūsų manymu, padarys mums garbę, jei ją priims. Ši žinia turi skambėti visiems. Ir visiems kaip tai moteriškei prie šulinio Jis sako: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu“.

Jis nepraleido progos pasikalbėti su moterimi, nors ji buvo svetimtautė, nepriklausė Izraelio tautai ir atvirai gyveno nuodėmėje.

Jėzus dažnai pradėdavo savo pamoką tik keliems žmonėms, bet vienas po kito praeiviai stodavo pasiklausyti, kol nesusirinkdavo minia, kuri su nuostaba ir pagarbia baime klausydavosi Dangaus siųstojo Mokytojo lūpomis tariamų Dievo Žodžių. Kristaus darbininkas turi džiaugtis kiekviena galimybe perduoti Dievo Žodį, ar prieš jį būtų keli žmonės, ar didžiulė auditorija. Kad ir vienas žmogus šiandieną tesiklausytų žinios, bet kas gali pasakyti, kaip plačiai sklis jos poveikis?“ (Su meile iš dangaus 114 psl.)

2. Jn 7, 37-44 Šventės paskutinė diena.

„„Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria.“ Jei turint šį pažadą, mes pasirinksime likti išdžiuvusiais ir trokštančiais dėl gyvybės vandens trūkumo, tai būsime kalti tik mes patys. Jei ateisime pas Kristų su tokiu vaikišku paprastumu, su kokiu vaikas ateina pas savo žemiškus tėvus, ir prašysime Jo to, ką Jis pažadėjo ir tuo tikėsime, tai mes būtinai tai gausime.“ (9 T, 179 psl.)

„Jėzus taip pakėlė balsą, kad jis buvo girdimas visuose šventyklos kiemuose: „Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria. Kas mane tiki, – kaip Raštas sako, – iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės.“ Pati žmonių būsena padarė šį kreipimąsi labai galingą. Žmonės dalyvavo ilgame didingos šventės renginyje; juos akino šviesų ir spalvų gausybė, o ausis džiugino puikiausia muzika. Tačiau nebuvo nieko, kas patenkintų jų dvasines reikmes, kas numalšintų sielos troškulį. Jėzus pakvietė juos ateiti ir gerti iš gyvybės šaltinio, kuris  virstų juose vandens versme, tekančia į amžinąjį gyvenimą.

„Jei kas trokšta, teateina pas Mane.“ Turtingi ir vargšai, kilmingi ir paprasti žmonės – visus Jis kviečia pas save. Jis pažadėjo nuimti sielos naštą, paguosti kenčiančius ir suteikti viltį nusivylusiems. Daugelis, iš tuomet klausiusių Jėzų, liūdėjo dėl savo neišsipildžiusių svajonių, daugelis kentėjo nuo slaptų dvasios kančių, kiti siekė patenkinti nepasotinamą troškimą žemiškų dalykų ir garbės. Bet, kai žmogus visa tai pasiekia, ko taip siekė, tai atranda, kad jis taip sunkiai dirbo tik tam, kad vėl atsirastų prie sudužusio vandens rezervuaro, iš kurio neįmanoma patenkinti troškulio. Šventoji Dvasia atskleidė jiems simbolį, jie išvydo neįkainojamą išgelbėjimo dovaną.

Kristaus kvietimas ištroškusiai sielai skamba iki šiol. Į mus kreipiasi netgi galingiau nei į tuos, kurie Jį girdėjo šventykloje paskutinę šventės dieną. Šaltinis yra atviras visiems. Pavargusiems ir iškankintiems siūlomas atgaivinanti amžinojo gyvenimo tėkmė.  Jėzus vis dar kviečia: „Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria.“ „O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“ Apr 22, 17;  Jn 4, 14 (Su meile iš dangaus 289 psl.)

3. Iš 17, 6; Sk 20, 8 Trenkimas į uolą

„Kai vėliau izraelitai įsikūrė Kanaane, jie ėmė džiaugdamiesi švęsti tą vandens plūsmą iš uolos. Kristaus laikais šis paminėjimas tapo labai įspūdinga ceremonija. Jis vykdavo per Palapinių šventę, kai žmonės iš visos šalies susirinkdavo į Jeruzalę. Kiekvieną iš septinių šventės dienų kunigai, lydimi levitų muzikos ir choro, eidavo su auksiniu indu pasisemti vandens iš Siloamo šaltinio. Paskui juos sekdavo minios Dievo garbintojų, kiek tik jų galėdavo prieiti prie šaltinio, gerdavo vandens, o į Dangų kildavo džiaugsminga melodija: „Džiaugdamiesi semsitės vandens iš išganingųjų versmių.“

Po to kunigų pasemtas vanduo buvo nešamas į šventyklą, aidint trimitams ir iškilmingoms giesmėms: „Jau įkėlėme koją, stovime tavo vartuose, Jeruzale!“ Vandenį išpildavo ant deginamųjų atnašų aukuro. Su garbinimo giesmėmis susiliedavo džiaugsmingas minios choras, kuriam pritardavo įvairūs muzikos instrumentai ir duslūs trimitai.“ (Patriarchai ir pranašai 330 psl.)

„Tą rytą kunigas atliko vandens iš uolos išgavimo apeigą, primenančią įvykį, buvusį dykumoje. Uola simbolizavo Tajį, kuris savo mirtimi privers tekėti išgelbėjimo šaltinį visiems, kurie yra ištroškę. Kristaus žodžiai buvo gyvybės vanduo. Ten, minios akivaizdoje, Jėzus atsivėrė smūgiui, kuris turėjo atverti pasauliui tą gyvybės vandens šaltinį. Smogdamas Kristui šėtonas tikėjosi sunaikinti gyvybės Valdovą, bet nuo smūgio į uolą pradėjo tekėti gyvybės vanduo. „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau.“ Jn 4, 15 (Su meile iš dangaus 289 psl.)

„Kristus sujungia du simbolius: Jis yra uola, Jis – ir gyvasis vanduo. Tos pačios gražios ir išraiškingos metaforos ištisai vartojamos Biblijoje. Prieš šimtmečius iki Kristaus atėjimo Mozė žadino žmonių dėmesį į Jį kaip Izraelio išganymo uolą; psalmininkas savo giesmėse vadino Jį „mano Uola ir mano Atpirkėjau, „mano išganymas ir garbė“, „…mano užuovėja“, „…mano apsauga“, „mano užuovėjos uola“, „…mano Uola ir tvirtovė“, „…širdies uola“,  „…mano Ganytojas“.

Dovydo psalmėje Jo malonė taip pat atvaizduojama kaip ramūs vandenys: „mano Ganytojas…žaliose pievose Jis mane guldo, prie ramių vandenų gano“. Arba dar: „Tu girdai mus iš savo gėrybių upės. Tu esi gyvenimo šaltinis. Ir išminčius skelbia: „Išminties šaltinis – tekanti srovė“. Zacharijui „atviras šaltinis nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti“.

Izaijui Jis yra „amžiais tverianti Uola ir milžinės uolos šešėlis Saulės tviskinamoje šalyje“. Ir jis užrašo brangųjį pažadą, ryškiai primindamas tą gyvąjį šaltinį, kuris tekėjo Izraeliui: „Užguitieji ir vargšai ieško vandens, o jo nėra, ir liežuvis jiems džiūsta nuo troškulio. Aš, VIEŠPATS, juos išgirsiu, Aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.“ „Sudrėkinsiu vandeniu ištroškusią žemę, …išliesiu savo dvasią ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų.“ „Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės.“ Ir pakviečiama: „visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens!“ Šio kvietimo aidas girdimas ir baigiamuosiuose Šventojo Žodžio puslapiuose. Gyvybės vandens upė, „tvaskanti tarsi krištolas“, išteka iš Dievo ir Avinėlio sosto; ir maloningas kvietimas skamba per amžius: „Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“.“ (Patriarchai ir pranašai 330, 331 psl.)

1. Jėzus mūsų priebėga

1. Bendros Rašto eilutės:

Rom 8,1 „nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje.”

Hbr 6, 18 „tvirtai guodžia mus, ieškančius prieglobsčio mums duotoje viltyje.“

 2 Sam 22, 3 „mano Uola, kur randu pastogę.“

 Ps. 9, 10 „Viešpats  nuengtųjų tvirtovė, tvirtovė nelaimės metu.“

 Ps 91, 2 „mano prieglauda ir tvirtovė“

„Mes turime žinoti savo realią padėtį, kitaip nejausime, kad mums reikia Kristaus pagalbos. Mes turime suprasti kylantį pavojų, kitaip nenubėgsime į prieglobstį. Mes turime jausti skausmą savo žaizdų, kitaip mes netrokšime pagydymo.“ (Christ’s Object Lessons, p. 158)

2. Pamokos iš prieglobsčių miestų Sk 35, 6-28

„Senovėje Dievo žmonėms paskirti prieglaudos miestai simbolizuodavo Kristaus teikiamą prieglaudą. Tas pats gailestingasis Gelbėtojas, kuris paskyrė šiuos laikinus prieglaudos miestus, praliejęs savo kraują, davė Dievo Įstatymo pažeidėjams patikimą prieglaudą, į kurią jie gali bėgti, gelbėdamiesi nuo antrosios mirties. Jokia jėga negali atimti iš Jo rankų sielų, kurios eina prie Jo, melsdamos atleidimo. „nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje … Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?!“ „ … tvirtai guodžia mus, ieškančius prieglobsčio mums duotoje viltyje.““ (Patriarchai ir pranašai 416 psl.)

„Viešpats numatė, kaip apsaugoti tuos, kurie atėmė gyvybę netyčia. Šeši levitams paskirtų miestų – po tris kiekvienoje Jordano pusėje – buvo atskirti kaip prieglaudos miestai, kuriuose galėtų rasti prieglobstį žmogžudys.

Prieglaudos miestai buvo taip paskirstyti, kad jie būtų ne daugiau kaip pusės dienos atstumu nuo bet kurios šalies vietos. Į juos vedantys keliai visados turėjo būti geroje būklėje, o palei visą kelią pastatyti ženklai su užrašu „Prieglauda“, parašytu aiškiomis didelėmis raidėmis, kad bėgančiajam nereikėtų nė sekundei užtrukti. Bet kuris asmuo – hebrajas, svetimtautis ar tų vietų lankytojas – galėjo pasinaudoti šia nuostata. Tačiau nors buvo uždrausta skubotai žudyti nekaltuosius, kaltieji jokiu būdu neturėjo išvengti bausmės. Kiekvienas pabėgimo atvejis turėjo būti gerai ištiriamas, ir tik nustačius, kad pabėgėlis nekaltas dėl netyčinės žmogžudystės, jis turėjo būti saugomas prieglaudos mieste. Kaltuosius buvo reikalaujama perduoti keršytojui. O kurie turėjo teisę į apsaugą, galėjo ją gauti tik su sąlygą, jei pasilieka paskirtoje prieglobsčio vietoje. Jeigu tas asmuo iškeliautų už nustatytų ribų, ir jį surastų kraujo keršytojas, jis gyvybe užmokėtų už Viešpaties nuostatos nesilaikymą. Tačiau po vyriausiojo kunigo mirties visi, ieškoję prieglobsčio prieglaudos miestuose, turėjo teisę grįžti į savo namus.“ (Patriarchai ir pranašai 415 psl.)

„Bėgantysis į prieglaudos miestą negalėdavo gaišti. Jis bėgdavo, palikęs šeimą ir darbą, neturėdamas laiko atsisveikinti su mylimaisiais. Jo gyvybei grėsdavo didelis pavojus, ir visus kitus rūpesčius tekdavo aukoti vienam tikslui – kuo greičiau pasiekti saugią vietą. Būdavo užmirštamas nuovargis, nepaisoma sunkumų. Bėglys nedrįsdavo nė akimirksniui sulėtinti tempo, kol neatsidurdavo tarp to miesto sienų.

Nusidėjėliui gresia amžina mirtis, kol jis neranda prieglobsčio Kristuje. Kaip slampinėjimas ir nerūpestingumas gali atimti iš bėglio vienintelę galimybę jo gyvybei išgelbėti, taip delsimas ir abejingumas gali pražudyti sielą. Didysis priešas šėtonas persekioja kiekvieną Dievo švento Įstatymo pažeidėją, o tas, kuris nejaučia šio pavojaus ir uoliai nesiekia prieglobsčio amžinojoje prieglaudoje, tampa naikintojo auka.

Tas belaisvis, kuris kada nors išeidavo iš prieglaudos miesto, būdavo paliekamas kraujo keršytojo valiai. Taip žmonės buvo mokomi laikytis metodų, kuriuos Begalinė Išmintis nurodė jų pačių saugumui. Tačiau nusidėjėliui nepakanka tikėti, jog Kristus atleidžia nuodėmes, – jis turi tikėjimu ir klusnumu gyventi Jame. „O jeigu, gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka,  ir tėra kažkoks baisus laukimas teismo ir naikinančios ugnies, kuri praris priešininkus.“ (Patriarchai ir pranašai 416 psl.)

Pažangesniems

• Reikalavimas Nr.1

Žinoti ir įvardinti dešimt jūsų vietovės laukinių gėlių ir dešimt vabalų.

Klasės susitikimai: Du. Vienas skirtas vienai temai.

Tikslas

Padėti jauniams labiau pastebėti aplink juos esantį pasaulį.

Testavimo metodas

Pademonstruoti bendrą žinojimą ir išpildyti reikalavimus.