Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo Karalystę“ (Jn 3, 5).
Kartą buvo žmogus, priklausantis žymiausiems fariziejams. Jo vardas buvo Nikodemas. Tai tas pats Nikodemas, kuris kartą naktį atėjo pas Jėzų ir tarė Jam: „Rabi, Tu esi didis mokytojas. Tu darai didelius stebuklus. Pasamprotaukime apie ką nors.“ Nikodemas atėjo pas Jėzų, nes norėjo su Juo padiskutuoti ir tuo išsidavė, kad yra žmogus, naudojantis Bibliją ir religiją kaip dingstį diskusijai.
Galima kalbėti apie Dievą, o būti nuo Jo labai toli. Yra žmonių, kurie Dievui užmiršti ieško tokio būdo, kad žiūrinčiam iš šalies susidarytų iliuzija, esą jie nori priartėti prie Jo (apie tai: Didžioji kova, 35-as skyrius). Jūs galite būti geras bažnyčios narys, o vis dėlto nutolsite nuo Dievo, jei užsiimsite tik apmąstymais apie religiją.
Taigi, Nikodemas atėjo pas Jėzų ir tarė: „Nagi, pasamprotaukime, pasikalbėkime.“ O Jėzus į tai atsakė: „Jums reikia atgimti iš aukštybės“ (Jn 3, 7).
Jėzus leido Nikodemui kreipti pokalbį taip, kaip šis norėjo, bet kai tik Nikodemas nustodavo kalbėjęs, Jėzus vėl grįždavo prie esminio klausimo: Jums reikia atgimti iš aukštybės.
„Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo Karalystės“ (Jn 3, 3). Kadangi atsiversdami, arba naujai gimdami mes įgyjame naują sugebėjimą pažinti Dievą, tai santykiai su Dievu realiai gali būti užmegzti tik po atsivertimo. Kol dar nesame patyrę atsivertimo, Biblija mums atrodo neįdomi, mes žiūrime į ją tik kaip į informacijos šaltinį. Bet kai Dievas per Šventąją Dvasią atlieka savo darbą, ir mes atsiverčiame, tai imame tyrinėti Bibliją norėdami bendrauti su Dievu.
Biblinės tiesos supratimas priklauso ne tiek nuo sugebėjimo ją tyrinėti, kiek nuo noro daryti tai teisumo sumetimais. Bet kas gi trokšta teisumo? Tik atsivertęs žmogus. Niekas nesiekia teisumo, jei dar nėra naujai gimęs. Apaštalas Paulius sako, kad geidulingos mintys – tai priešiškumas Dievui. Taigi naujai gimus atsiranda sąlygos asmeniniam bendravimui su Dievu.
Morisas L.Vendenas
