Morisas L.Vendenas
Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi (Mt 26,13).
Simono namuose buvo iškeltos vaišės. Ten buvo Jėzus, ir Marija sėdėjo prie Jo kojų. Jos širdis buvo sujaudinta Jėzaus žodžių, nes Jis kalbėjo, kad eis į Jeruzalę, o ten pikti žmonės atiduos Jį mirčiai. Marija tai girdėjo net tada, kai mokiniai atsisakė girdėti. Ir jai buvo sunku galvoti apie tai, nes Jėzus buvo jos geriausias Bičiulis.
Marijai nepatiko visuomenėje įsigalėjęs paprotys dėti gėles mirusiojo galvūgalyje. Todėl ji nutarė padaryti kai ką ypatinga: štai ji jau eina per kambarį prie sėdinčio Jėzaus, nešina indu, sklidinu brangiųjų aliejų, ir mano, kad jei padarys viską labai atsargiai, tai niekas nieko ir nepastebės.
Bet ji klydo. Atidarius indą su kvapiuoju aliejumi, aromatas bemat pasklinda. Todėl visų viešinčiųjų žvilgsniai iškart nukrypo į Mariją. Į ją pažvelgė ir Simonas, sėdėjęs garbingoje vietoje. Svečiai ėmė murmėti, kam Marija išlieja brangų aliejų ant Jėzaus galvos ir kojų.
Ir staiga Marija prisimena, kad dar kai ką pamiršo pasiimti: ji neturi rankšluosčio. Tais laikais ilgus palaidus plaukus nešiojo tik nepadorios moterys, bet Marija apie tai nė nepagalvoja. Ji palenkia galvą ir stengiasi įtrinti aliejų savo plaukais. Įsivaizduokite, kaip sutriko Marija, kai į ją įsmigo atidūs ten buvusiųjų žvilgsniai, kai ji juos išgirdo šnabždantis. Sėdėdamas kitame stalo gale Simonas galvoja: „Jei šitas Žmogus, Jėzus, žinotų, kas yra ta moteris, Jis neleistų jai net prisiliesti prie savęs. Tikriausiai jis ne Pranašas.“ Atrodo keista, kad žmogus, turintis tokią praeitį kaip Simonas, galėjo taip galvoti, o vis dėlto, jis taip pagalvojo.
„Marija ir pati nevisiškai suprato, koks svarbus buvo jos meilės poelgis. Ji neturėjo ką atsakyti savo kaltintojams. Ji nemokėjo paaiškinti, kodėl Jėzų patepė būtent dabar. Šventoji Dvasia paragino ją, ir ji pakluso“ (Su meile iš Dangaus, 515p.). Kristus paaiškino Marijai ir visiems susirinkusiems jos poelgio prasmę. „Ir žengdamas į savo didžiojo išbandymo tamsą, Jis prisiminė tą poelgį, liudijantį meilę, kurią Jam amžinai puoselės Jo atpirktieji“ (ten pat).
