Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir Jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai. (Apreiškimas Jonui 12, 7)
1981 metais Haroldas S. Kušneris (Harold S. Kushner) parašė knygą, kuri turėjo atsakyti į klausimą, keliamą nuo Jobo laikų iki šiandien. „Kodėl geriems žmonėms nutinka blogi dalykai?“ iš karto atsidūrė tarp perkamiausių knygų.
Deja, Kušnerio atsakymas į visuotinę kančios problemą apsiribojo jo paties siauru suvokimu apie Dievą. Pradėjęs nuo Dievo jėgos sukuriant šį pasaulį neigimo, Kušneris toliau atmetė aiškius Senojo Testamento pasakojimus apie stebuklus. Jis priėjo prie išvados, kad geriems žmonėms nutinka blogi dalykai dėl to, jog šią visatą sukūręs Dievas nepajėgus kištis į gamtos dėsnius.
Biblija pateikia visai kitokį vaizdą. Dievas tikrai nėra bejėgis. Jis visagalis, tačiau šiuo metu Jis nusprendė apriboti Savo jėgą. Visatoje veikia dvi jėgos – gėris ir blogis. Kai palyginime apie kviečių lauką mokiniai paklausė Jėzaus, iš kur atsiranda raugės, Jis atsakė: „Tai padarė Mano priešas“ (Evangelija pagal Matą 13, 28).
Prieš tūkstančius metų maištingas angelas sukilo prieš Dievo valdžią (Izaijo pranašystė 14, 12–14). Biblijoje jis vadinamas velniu, šėtonu, gyvate, slibinu, Liuciferiu ir piktuoju. Šį egoistišką maniaką persekiojo vienintelė mintis – kaip užvaldyti visatą. Jo didžiausias troškimas yra užimti Dievo sostą. Velnias yra visų ligų, kančių ir liūdesio mūsų pasaulyje kaltininkas.
Begalinės išminties Dievas leidžia, kad visatos akivaizdoje vyktų didžioji gėrio ir blogio kova. Jis suteikė šėtonui šiek tiek laisvės. Jis leidžia žmonėms patiems priimti sprendimus, ir tai kartais priverčia kentėti juos pačius ir kitus žmones. Kodėl geriems žmonėms nutinka blogi dalykai? Atsakymas aiškus. Mes esame kosminės gėrio ir blogio kovos siautuly.
Paauglys berniukas merdėjo. Jo jėgos seko, kūną alino sunki liga. Jis jautė, kad teliko gyventi vos kelios dienos. Vieną vakarą, kai prie jo lovos budėjo tėvas, berniukas pakėlė užverktas akis ir paklausė: „Tėte, kodėl aš? O kur žiūri Dievas?“
Tėvas padvejojo, atsikrenkštė ir susimąstęs atsakė: „Sūnau, mes esame kare. Verda nuožmus Kristaus ir šėtono mūšis. O kiekviename kare būna aukų. Kai kurie kariai žūsta. Svarbiausia – būti ištikimam kareiviui. Sūnau, būk geras savo Viešpats karys, kadangi Jėzus nugalės. Vieną dieną karas baigsis.“
„Būsiu, tėte, būsiu“, – atsakė berniukas.
Gera žinia yra ta, kad į mūšio lauką įžengė Kristus. Jis akis į akį susitiko su šėtonu. Jis jau laimėjo tą karą ant kruvinojo kryžiaus. Kristuje pergalė užtikrinta. Vieną dieną karas baigsis.
Markas Finlis
