Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas Save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš. (Jn 14, 3)
Vienas iš didžiausių mūsų psichologinių poreikių yra viltis. Į neviltį puolę žmonės nėra laisvi ir gali pridaryti nenuspėjamų dalykų sau ir kitiems. Kažkas yra pasakęs: „Be maisto galima pragyventi kelias savaites, be vandens – kelias dienas, o be vilties – tik kelias akimirkas“. Viltis pakylėja mūsų dvasią. Viltis padrąsina mūsų širdį. Viltis įkvepia mus kabintis į gyvenimą sunkiausiu metu. Kartais viskas, ko reikia, kad išgyventume, tėra maža vilties kibirkštėlė, kad vieną dieną bus geriau negu šiandien.
Jėzus suteikė Savo mokiniams tvirtą pagrindą viltis. Prieš pat nukryžiavimą Jis padrąsino juos šiais žodžiais: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“ (Jn 14, 1). Kitaip tariant, nebūkite kupini nerimo. Kitaip tariant, nesileiskite užgožiami rūpesčių ir užvaldomi baimės, nes Jėzus pasakė: „Vėl sugrįšiu ir jus pas Save pasiimsiu“ (Jn 14, 3).
Jėzus prižadėjo sugrįžti. Jėzus prižadėjo pasiimti mus į geresnę vietą, kurią Jis dabar ruošia. Ateitis Jo rankose. Paskutinis žodis priklausys Jam.
Egzistuoja vienas įvykis, kuris yra pakankamai didelis ir pakankamai šlovingas, kad nustelbtų mūsų būgštavimus. Egzistuoja vienas įvykis, kuris yra pakankamai ryškus, kad užgožtų mūsų nerimą ir įveiktų mūsų rūpesčius – tai Jėzaus Kristaus antrasis atėjimas. Jis pažadėjo, kad mes Jį pamatysime: „…Išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe“ (Lk 21, 27). Jėzus įsiterps į istorijos eigą. Jis pažadėjo sugrįžti.
Mūsų Viešpaties pažadas sugrįžti ataidi per visą Šventąjį Raštą. Kiekvienai Senojo Testamento vietai apie Jėzaus pirmąjį atėjimą tenka aštuonios vietos apie antrąjį atėjimą. Kristaus antrasis atėjimas Biblijoje minimas daugiau kaip 1500 kartų. Jis figūruoja kas 25 Naujojo Testamento eilutės. Pažadas, kad mūsų Viešpats sugrįš, suteikia mums tvirtą viltį šiais nežinomybės laikais. Šventasis Raštas užtikrina, kad istorija baigsis šlovingu Jėzaus pasirodymu, o ne kažkokiu siaubingu branduoliniu, biologiniu ar cheminiu karu. Ateitį valdys ne grybo pavidalo debesis, o Kristaus šlovės debesis.
Perskaitykite kupinus pasitikėjimo Pauliaus žodžius iš Laiško Titui 2, 13:
„Laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo“. Palaimintoji viltis gali padėti mums žvelgti aukštyn, kai ištinka tragedija. Ji gali padėti žvelgti aukštyn sergant ir išsekus, ištikus nelaimei ir mirčiai, sutrikus ir prislėgtiems depresijos. Palaimintoji viltis pakylėja mus nuo to, kas yra prie to, kas bus. Ji nukreipia mūsų žvilgsnius ne į žemiškus sunkumus čia, apačioje, o į dangaus šlovę ten, aukštybėse.
Mūsų Viešpaties sugrįžimas pasėja mūsų širdyse vilties sėklą. Laikykitės tos vilties. Puoselėkite ją. Branginkite ją. Te persismelkia jūsų širdis šios minties realybe: Kad ir kas mane ištiktų šiandien, mane mylintis Gelbėtojas turi man suplanavęs daug šviesesnį rytojų.
Markas Finlis
