Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. (Evangelija pagal Matą 6, 14)
Naomė lankėsi pas daktarą Viljamą Vilsoną (William Wilson) daugiau kaip metus. Vaikystėje patyrusi smurtą, ji kovojo su savo nesuvaldomo pykčio priepuoliais, nors jau buvo vidutinio amžiaus moteris. Jos niršto protrūkiai būdavo tokie nuožmūs ir alinantys, kad vienu metu gydytojai rekomendavo net operuotis.
Kartą daktaras Vilsonas išklausė eilinio Naomės pasakojimo apie visus tuos žmones, ant kurių ji širdo. Jis jautėsi bejėgis prieš šį įsisenėjusį priešiškumą. Tačiau staiga jam dingtelėjo – jeigu ši moteris įstengtų savo širdy atleisti tiems, kas jai nusikalto, galbūt ji pradėtų sveikti. Jis suprato, jog gebėjimas atleisti ateina tik iš Dievo. Naomei reikėjo Dievo!
Tačiau šis sprendimas pasirodė visiškai neįmanomas. Šiaip ar taip jis buvo garsus psichiatras. Jo kabineto sienas puošė diplomai, apdovanojimai, profesinius nuopelnus liudijantys pažymėjimai. Kaip toks paprastas dalykas galėtų pakeisti situaciją?
Ir vis dėlto jis turi pamėginti.
Daktaras Vilsonas pasikalbėjo su Naome apie tai, kaip ją įkalina jos pačios priešiškumas ir kartėlis. Naomė pravirko. Daktaras Vilsonas pasiteiravo apie jos religinius įsitikinimus. Naomė troško pažinti Kristų. Ji tiesiog nežinojo, kaip Jį priimti.
Daktaras Vilsonas paaiškino, kaip ji galėtų gauti atleidimą, kurį Jėzus siūlė nuo kryžiaus.
Priėmusi Jėzaus atleidimą, Naomė pradėjo keistis. Dabar ji su daktaro Vilsono pagalba galėjo ugdytis atlaidumą, kaip vaistą nuo jos chroniško pykčio. Tai buvo skausmingas procesas. Naomė turėjo susiliesti su skausmingais praeities dalykais ir sąmoningai atleisti.
Tačiau dabar ji turėjo gydymo priemonę. Dabar ji turėjo Kristaus suteiktąjį atleidimą. Ilgainiui Naomė išsivadavo iš jos emocinį gyvenimą ardžiusio pykčio. Pirmą kartą per ilgus dešimtmečius ji pradėjo mėgautis sveikais santykiais su bendradarbiais ir šeimos nariais.
Vienintelis galingiausias emocinio gydymo principas yra atleidimas. Kai kas nors mus skaudžiai įžeidžia, sutrinka mūsų emocinė pusiausvyra. Pažeidžiamas mūsų sugebėjimas pasitikėti. Sutrikdomas mūsų saugumo jausmas. Atleidimas – Dievo gydantis balzamas mūsų įskaudintoms širdims. Kabėdamas ant kryžiaus, neteisėtai apkaltintas ir žiauriai nukryžiuotas, Jėzus meldėsi:
„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Evangelija pagal Luką 23, 34). Atleidimas atveria proto duris ir įleidžia Dievo meilę tiems, kurie neteisingai su mumis pasielgė. Atleidimas nėra emocija; tai apsisprendimas. Ar yra žmogus, kuris jums kuo nors nusikalto, kuris jus labai įskaudino? Puoselėjate kam nors neapykantą? Pats metas apsispręsti atleisti. Pyktis, pasipiktinimas ir kartėlis jus pražudys. Jeigu Jėzus galėjo atleisti tiems, kurie nepelnytai Jį nukryžiavo, ir jūs galite atleisti tiems, kurie neteisėtai jus įžeidė. Dabar pat paprašykite Šventosios Dvasios padėti jums atleisti kiekvienam, kas jums kada nors padarė ką nors bloga.
Markas Finlis
