GYVENIMAS GAMTOJE

Pėdsekiai -> 3 Metai – TYRINĖTOJAS

Šios dalies tikslas yra praplėsti jaunių akiratį,  tobulinant įgūdžius ir atrandant naujas dominančias sritis bei skatinant juos aktyviai dalyvauti rekreaciniuose užsiėmimuose, kuriais jie galėtų džiaugtis visą likusį gyvenimą. O taip pat išmokyti juos patogiai ir saugiai gyventi gamtoje ir vertinti gamtą.

Septyni susitikimai skirtos pagrindiniam kursui ir trys skilčiai „Pažangesniems“. Praktiniam darbui bus reikalingas laikas ne klasėje.

• Reikalavimas Nr. 1

Sudalyvaukite dviejuose stovyklavimuose su nakvyne. Išvardinkite 6 dalykus, apibudinančius tinkamą stovyklavimui vietą. Suplanuokite ir išsivirkite du patiekalus.

Klasės susitikimai: Vienas

Tikslas

1. Išmokyti jaunius jaustis ramiai gamtoje.
2. Sukurti atmosferą, kur vaikas gali pajusti Dievo artumą kūryboje.

Mokymo metodai

Jei yra pakankamas skaičius vaikų, būtų gerai suformuoti keturis jaunių komitetus su patarėju. Vienas komitetas gali būti atsakingas už meniu planavimą, kitas turėtų paruošti rūbų bei kitų daiktų, skirtų stovyklavimui, sąrašą.  Tuo tarpu trečias turėtų būti atsakingas už vietos parinkimą. O ketvirtas atsakingas už programą.

Visos keturios grupės turėtų su visais pasidalinti, kodėl jie taip pasirinko. Kai tai jau atlikta, vadovai ir tyrinėtojai turėtų įvertinti, ar tikrai jų pasirinkimai buvo geriausi.

Stovyklavimo vietovės pasirinkimo taisyklės

1. Pasirinkite lengvai nusisausinančią vietovę.
2. Pasirinkite sausą teritoriją. Atidžiai patikrinkite žemę, kad ji būtų visiškai sausa, nes kūno šiluma miegmaišyje nuo žemės pakels drėgmę, kuri prasiskverbs pro miegmaišį. Žinoma, visada po miegmaišiu turi būti specialus miegojimui ant žemės skirtas paklotas, net jei žemė sausa, nes dirvoje visada yra šiek tiek drėgmės.
3. Niekada nestovyklaukite po kyšuliu arba uolos atbraila. Yra krintančių akmenų pavojus. Jūs galite įsirengti laužą prie uolos ir pasinaudoti atspindėta šiluma. 
4. Įrengiant stovyklavietę miškingose vietovėse, užtikrinkite, kad palapinės nėra pastatytos po medžiais su didelėmis šakomis, kurios, pučiant vėjui, gali nulūžti.
5.  Pasirinkite šiltą vietovę. Atminkite, kad vanduo ir šaltas oras leidžiasi nuo kalvos, o šiltas oras kyla aukštyn. Dėl tokio šalto oro leidimosi žemyn, kur būtų geriausia vieta įsirengti stovyklavietę – kalvos viršūnėje, įkalnėje ar kalvos papėdėje? Kalvos viršūnėje būtų šilčiau ir sausiau ir ten taip pat pūstų stiprus vėjas, kuris apgintų nuo uodų. Įkalnėje būtų šiek tiek šalčiau, bet ne taip jau blogai, ir jei pūstų labai stiprus vėjas, ten būtų geriausia vieta. Papėdėje – niekada, nes ten laikosi rūko drėgmė ir formuojasi šerkšno kristalai. Taip pat, lietuj lyjant, stovyklavietė būtų užtvindyta.
6. Kieta, akmenuota, dulkėta vietovė yra prasta vieta stovyklavimui.
7. Pastatykite savo palapinę atsuktą į pietryčius, kad ryto saulė padėtų išlaikyti ją sausą. 
8. Jei pučia vėjas, statydami palapinę, palapinės duris nusukite nuo vėjo.
9. Svarbu turėti pakankamai išdžiuvusios medienos (nekirskite žalių medžių).

Pasirinkite stovyklavietę, kur yra pakankamai saugaus geriamo vandens.

Programos pavyzdys

Klausimai, kuriuos galite užduoti ir aptarti per stovyklavimo įvertinimą;

1. Kaip mes galime geriau pasiruošti įvairiam orui?
2. Ką pamiršome pasiimti?
3. Ką pasiėmėme, ko mums neprireikė?
4. Ką galime padaryti, kad mūsų stovyklavimas būtų organizuotesnis, patrauklesnis ir labiau atstovaujantis mūsų klubą?
5. Ką apie mus galvojo kaimynai?
6. Ką apie mus galvoja girininkas?
7. Kaip galėtume pagerinti mūsų organizacijos teigiamą įvaizdį ir pagerinti (ar sumažinti) mūsų buvimo toje vietoje įtaką  gamtai.
8. Kokius turime naujus pasiūlymus dėl mūsų dietos subalansavimo, maisto paruošimo ir po to susitvarkymo?
9. Ar galime pagerinti sanitarines sąlygas ir vandens poreikio patenkinimą?
10. Kokių ženklų reikalavimus galėtume išpildyti kitą kartą bei kokius kitus tyrinėtojų klasės reikalavimus galėtume įgyvendinti.
11. Kokį vieną dalyką aš galiu geriau atlikti sekantį kartą, kuris padarytų savaitgalį geresniu visiems kitiems?

Testavimo metodas

Dalyvavimas stovyklavimo planavime bei veiklose.

• Reikalavimas Nr. 2

Išlaikyti tyrinėtojų pirmosios pagalbos testą.

Tikslas

Išmokyti kompanionus pagrindinių žinių bei veiksmų tam tikrose pirmos pagalbos srityse.

Paaiškinimas

Mokymo medžiaga paimta iš „St. Johns Ambulance“ arba „Red Cross First Aid“ žinynų. Klasės apmokymui nėra privaloma, kad tai atliktų specialistas, bet pageidautina. Pasikvieskite į pagalbą bendruomenės organizacijų, kurios susijusios su sveikata bei pirmąja  pagalba, atstovus.

Mokymo metodai

Pirmosios pagalbos principų perdavimas yra geriausias per:

1. Paskaitą.
2. Stebėjimą.
3. Demonstravimą.
4. Dalyvavimą.

Instruktorius taip pat gali naudoti įvairius filmus, galvosūkius, maketus.

Pirmosios pagalbos užrašai

Karščio poveikis kūnui

Saulės nudegimai

Sukelia ilgas buvimas kaitrioje saulėkaitoje. Tai yra stiprus paviršutinis nunedegimas ir sunkiais atvejais pūslių formavimasis. Esant sudėtingesniam atvejui pacientas jaučiasi blogai, todėl reikia ieškoti gydytojo pagalbos. Lengvesniu atveju turėtų būti pritaikomas toks gydymas:

• Pritaikyti šaltus kompresus
• Priimti šaltą dušą
• Gerti daug skysčių
• Nepradurti pūslių

Lengvas nudegimas dažniausiai gydomas kalamino losjonu. Visada reikia pasirūpinti, kad pacientas toliau nebebūtų saulėkaitoje.

Sudėtingesnės karščio poveikio komplikacijos

Mūsų kūnai natūraliai reguliuoja temperatūrą prakaituodami. Per didelis karštis sukelia traukulius, perkaitimą ir šilumos smūgį.

Esant visose šiose būsenose kiek įmanoma greičiau reikalinga medikų pagalba.

Nudegimai

Sukelti didelio karščio gali būti sausi arba drėgni. Audinių sužalojimo apimtis dažniausiai įvardinama terminais pirmo, antro ar trečio laipsnio nudegimas.

Nudegimai dažniausiai atsiranda dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, chemikalais, karštu vandeniu arba nuo saulės spindulių. Taip pat jie gali atsirasti dėl trinties ir elektros srovės.

Padarytą žalą audiniams bei paviršiniams kapiliarams parodo paraudimas, patinimas ir pūslių susidarymas. 

Asmuo, kenčiantis nudegimus yra geriausiai išgelbėjamas užgesinant liepsnas. Gelbėjant asmenį kiek įmanoma ilgiau išlaikykite šlapią audinį uždengę nosį ir burną.

Pirminis visų nudegimų gydymas yra DRĖKINTI ŠALTU VANDENIU.

Nelieskite pūslių, naudokite nudegimams skirtus losjonus, tepalus ar aliejus.

Reikėtų kreiptis į gydytojus.

Esant nudegimams nuo chemikalų ir rūgščių, tučtuojau nuplaukite su šaltu vandeniu, nuvilkite jais užterštus drabužius.

Jei nudegamos akys, nuplaukite šaltu vandeniu, uždenkite ir ieškokite medikų pagalbos.

Dūmai į akis

Miškus gesinantys gaisrininkai dažnai kenčia nuo dūmų griaužiančių akis. Ženklai: skausmas, akys ašaroja ir parausta. Gydymas: gausiai skalauti akis šaltu vandeniu.

Dūmų įkvėpimas

Įkvėpti dūmai gali sukelti asfiksiją. Jei įmanoma tuojau pat pašalinkite priežastį. Nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą – atlikite dirbtinį kvėpavimą.

Buvimas be sąmonės

Buvimas  be sąmonės gali variuoti nuo paprasto stuporo iki komos. 

Gali būti daug priežasčių nuo paprasto nualpimo, galvos traumos, insulto, širdies smūgio, girtavimo, priepuolių, cukrinio diabeto. Kadangi asmuo be sąmonės negali atlikti jokių savanoriškų veiksmų, tuomet reikėtų:

1. Prižiūrėti jo kvėpavimo takus.
2. Nereikėtų duoti jokių skysčių ar ko nors kito per burną.

Pirmiausia pasukite asmenį ant šono. Patikrinkite jo pulsą. Pasistenkite surasti priežastį ir pašalinkite ją.

Paprasčiausias nualpimas gali būti dėl alkio, baimės, emocinio šoko, susižeidimo ar per ilgo stovėjimo.  Paguldykite asmenį ant žemės ir pakelkite kojas. Jei nualpimas tęsiasi ilgiau nei dvi minutes, tuomet elkitės su juo, kaip su žmogumi be sąmonės. Įsitikinkite, ar drabužiai prie kaklo, krutinės ir liemens yra atpalaiduoti.

Elastiniai ir  paprasti tvarsčiai

Dabar jau arteriniai turniketai (med. instrumentas kraujagyslėms suspausti, stabdant kraujavimą) nebėra naudojami. Jų vietą perėmė elastiniai ir paprasti tvarsčiai.

Elastiniai tvarsčiai galimi naudoti tik ekstremaliose situacijose kraujavimo sukontroliavimui amputacijos metu bei tam tikrų jūros gyvūnų įgėlimo metu. Tam taip pat tinkamos medžiagos gali būti kaklaraištis, audinio juosta ir plati guminė žarna. Netinkami dalykai yra batų raišteliai, elektros laidai ar virvė.

Suspaudžiantis tvarstis šiomis dienomis yra naudojamas įkandus gyvatei. Tvarstis tvirtai uždedamas ant galūnės, kad sustabdytų  limfos tekėjimą į limfines liaukas. Tinkamiausias yra 75 – 100 mm pločio elastinis tvarstis.

Gyvatės įkandimas

Dabar žinoma, kad nuodai keliauja į limfines liaukas. Suspaudžiančio tvarsčio slėgio pakanka, kad sulėtintų nuodų absorbciją kūne.

Nors atskirti nuodingos nuo nenuodingos gyvatės įkandimą yra paprasta, bet geriausia su visais įkandimais elgtis kaip su nuodingos gyvatės įkandimu. Bet kuriuo atveju iš įkandimo žymių gali būti sudėtinga atskirti. 

Gali pasireikšti prakaitavimas, mieguistumas, alpimas, galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, viduriavimas,krūtinės ir pilvo skausmai.

• Laikykite nukentėjusį kiek įmanoma ramiai, įtverdami pažeistą galūnę.
• Apsukite platų tvirtą tvarsti aplink visą galūnę, pradedant nuo įkandimo vietos.
• Palikite tvarsti, kol pasieksite gydymo įstaigą.
• Nuraminkite auką, kad tai padės sustabdyti nuodų absorbciją.

Atminkite, kad NEGALIMA:

• Įpjauti ar masažuoti įkandimo vietos
• Leisti aukai vaikščioti ar bėgti
• Atpalaiduoti tvarstį

Kiti įkandimai ar įgėlimai

Raudonnugaris voras. Dažniausiai kanda tik tada, kai paliečiamas. Dažnai būna lauko tualetuose. Palieka mažą raudoną žymę ant rankų, kojų,genitalijų ar sėdmenų. Raudonis paplinta ir į kitas kūno vietas. Įkasta vieta parausta, o vėliau paraudimas plečiasi. Vėliau gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, raumenų spazmai, gausus prakaitavimas, silpnumas. Įkandimas dažniausiai jaučiamas kaip aštrus įgėlimas.

Australijos piltuvėltinklis voras. Dažniausiai įkanda naktį. Labai agresyvus. Būna urvuose, uolienų plyšiuose, paštui įmesti skirtose skylėse. Iš pradžių skausmas būna vienoje vietoje, vėliau išplinta. Būna vietinis raumenų trūkčiojimas. Po 15 min. auka pradeda gausiai seilėtis. Gausus prakaitavimas. Gerklų spazmai, pasunkėja kvėpavimas.

Traktuojamas kaip gyvatės įkandimas.

Pastaba: Tai vieno regiono vorų pavyzdžiai. Nors vorai yra nuodingi, dauguma nesąveikauja su žmogumi tokiu būdu, kad juos laikytų tokiais. Jų yra labai mažai, tačiau tokių, kurie gali sukelti sunkias būsenas, yra visuose regionuose. Žinokite apie tokius jūsų regiono vorus.

Erkės. Linkusios tūnoti kūno plyšiuose gali sukelti paralyžių, ypač mažesniems vaikams. Paralyžius paveikia galūnes, kvėpavimo bei veido raumenis. Numarinti erkei naudokite terpentiną. Ieškokite medicininės pagalbos. Jei nėra pagalbos, ištraukite erkę su pradarytomis žirklėmis arba su siūlu. Erkės nespauskite.

Dėlės. Įprastai randamos drėgnose vietose. Druska ar uždegtas degtukas padės nuimti dėles. Gali gausiai tekėti kraujas. Įkastą vietą nuplaukite su muilu bei šiltu vandeniu.

Bičių, širšių ir vapsvų įgėlimai. Bitės geluonį pašalinkite. Nespauskite, nes tokiu būdu dar daugiau įšvirkšite nuodų. Traukite į šoną su nagu. Įgeltą vietą švariai nuvalykite ir naudokite šaltus kompresus bei ledą.

Uodų, aklių ir skruzdžių įkandimai. Venkite karščio. Naudokite šaltą vandenį arba ledo gabaliukus. Galėtų padėti amoniakas, soda arba mentolis. Rekomenduojamas kalamino losjonas arba cinko tepalas.

Augalai. (pvz. Dilgelės) Paveikta vieta turi būti nuplauta su šiltu vandeniu ir muilu, kad atsikratytumėte odoje likusių dalelių. Naudokite ledą ir raminantį tepalą.

Šilumos bėrimas. Galima palengvinti panaudodami atšaldytu fiziologiniu tirpalu. 

Medūza. Įgėlimai primena plakimo žymes arba žąsies odą. Jaučiama nuo lengvo deginimo iki stipraus skausmo. Pernelyg  didelis kiekis įgėlimų gali sąlygoti širdies ir kvėpavimo nepakankamumą. Nedideli įgėlimai gali sukelti nugaros, krutinės skausmus, vėmimą ir kvėpavimo sunkumus.

Portugališkasis laivelis. Naudokite actą, kad nuplautumėte čiuptuvus. 

Kiti jūros gyvūnų įgėlimai. Vandens gyvūnai nuodus perduoda injekcijomis arba absorbuojant per odą. Poveikis svyruoja nuo diskomforto iki greito kolapso ir mirties. Palaikykite gyvybę ir greitai ieškokite medicininės pagalbos. Įgėlus mėlynžiedžiui aštuonkojui reikalingas spaudžiamasis tvarstis. Kai nuodai patenka per odą, oda dažniausiai paraudonuoja, galūnės patinsta, atsiranda gausus kraujavimas ir dažnai būna kraujotakos bei kvėpavimo sutrikimas.

Ryklio užpuolimas. Tuojau pat sustabdykite kraujavimą užspausdami žaizdą drabužiais ar rankšluosčiais. Jei įmanoma, žaizdą pakelkite. Iškvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Sąlytis su šalčiu

Jei auka gali likti sausa, tuomet sunkias sąlygas galima toleruoti, bet jei yra šalta, šlapia ir vėjuota, tada jau iškyla pavojus.

Šaltis gali veikti taip pat kaip ir normalus smegenų sukrėtimas, kuomet sulėtėja veikla, kalba, judesiai, sutrinka rega, atsiranda spazmai bei nepagrįstas elgesys. Padažnėja pulsas ir kvėpavimas. 

Apsaugokite nuo šalčio ir sušildykite susukdami į sausus drabužius ar miegmaišį bei, jei reikalinga, ieškokite medikų pagalbos.

Hipotermija. Kūno temperatūros sumažėjimas yra pavojingas, ir jis gali kilti dėl šalčio drėgnų sąlygų, plaukime per šaltame vandenyje arba vaikščiojant šaltomis, drėgnomis sąlygomis be tinkamo galvos apdangalo. Vyresnio amžiaus ir ligoti žmonės gali netekti sąmonės. Jei su sąmone, gydyti duodant šiltus, saldžius gėrimus. NIEKADA NENAUDOKITE KARŠTU VADNENIU PRIPILDYTŲ PŪSLIŲ (BUTELIŲ). 

Nestiprus nušalimas. Kai yra tik paviršinis pažeidimas ir stiprus skausmas. Sušildykite pažeistą vietą kuo greičiau natūraliomis priemonėmis.

Stiprus nušalimas. Kai yra pažeisti gilesni audiniai. Pažeista vieta pabalusi, panaši į vašką ir neskausminga. Nemėginkite sušildyti patys, tik prižiūrint medicinos darbuotojams.

Atsitiktinis panirimas į šaltą vandenį. Geriausia po to panardinti į 42 ^oC vonią arba kaip alternatyvą leisti asmeniui pamažu sušilti miegmaišyje pageidautina su šiltu kompanionu.

Testavimo metodas

Egzaminas 

• Reikalavimas Nr. 3

Paaiškinti, kas yra topografinis žemėlapis, ką jame gali įžvelgti ir kam jis naudojamas. Įvardinti mažiausiai dvidešimt ženklų ir simbolių, naudojamų topografiniuose žemėlapiuose.

Klasės susitikimai: Du

Tikslas

Išmokyti jaunius skaityti topografinį žemėlapį taip, kad jie mintyse galėtų nusipiešti pateiktos vietos vaizdą.

Mokymo metodai

Kartografavimo įdomumas yra žinojime, kaip žemėlapis papasakoja savo istoriją. Tai daroma iš dalies simbolių pagalba, kurie reiškia tam tikras detales. Jie yra vadinami sutartiniais ženklais, o topografiniame žemėlapyje jie dažniausiai atspausdinami trejomis ar daugiau spalvų.

Žmogaus statiniai tokie kaip miestai, miesteliai, keliai, tiltai, geležinkeliai, pavadinimai, sienų linijos ir t.t. nurodomi juoda spalva. Mėlyna nurodo vandenį: upės, ežerai, pelkės, šaltiniai. Kalnų ir kalvų linijų kontūrai yra rudi. Kai kuriuose žemėlapiuose miškai yra žali, o pagrindinės magistralės raudonos. Šie sutartiniai ženklai suformuoja vaizdą, kuris parodo vietovės ypatumus. Juos lengva išmokti.

Kontūro linijos

Kontūro linijos yra linijos, kurios parodo aukštį virš jūros lygio. Žvelgdami į jas galime įsivaizduoti kalvas, kalnus ir slėnius. Kiekviena linija parodo tam tikrą aukštį virš jūros lygio ir skirtumas yra nurodomas tarp  žemėlapyje nupieštų linijų. Gali būti 5, 10, 50 metrų priklausomai nuo skalės. Šios linijos yra labai vertingos keliaujant per šalį. Ten, kur linijos toli viena nuo kitos, galima suprasti, kad vietovė plokščia arba šiek tiek nuožulni. Bet, jei linijos arti viena kitos, tai vadinasi yra kalva arba status skardis, kur keliauti gali būti sudėtinga arba visai neįmanoma.

1 pav.		2 pav.
1 paveikslėlis iliustruoja, kaip vietovė gali atrodyti.		2 paveikslėlis iliustruoja, kaip kontūrinės linijos vaizduoja tą pačią vietovę dvimačiame žemėlapyje.

KONTŪRINĖS LINIJOS

Kad parodytumėte kaip veikia kontūrinės linijos, padarykite kalno modelį. Pažymėkite linijas kas centimetrą nuo apačios iki viršūnės. Modelį įdėkite į indą ir apsemkite vandeniu iki pirmos linijos. Atsargiai aplinkui apibrėžkite liniją pagal vandens liniją, tada pripilkite vandens iki antros žymos ir nupieškite kitą liniją. Galiausiai pažiūrėkite iš viršaus tiesiai žemyn ir jūs pamatysite tokias kontūrines linijas kas centimetrą kaip jos atrodo žemėlapyje.

Sutartiniai ženklai yra lengvas būdas pateikti naudingą informaciją ant žemėlapio taip, kad kitas žmogus, kuris naudosis tuo žemėlapiu galėtų pasakyti, kur yra keliai, tiltai, pastatai ir kiti svarbūs objektai.

Žemėlapio data. Svarbu atkreipti dėmesį į datą, kada buvo padarytas žemėlapis; ji dažniausiai būna išspausdinta paraštėje. Nauji keliai ir pastatai gali būti pastatyti po to, kai bus sudarytas žemėlapis, o tai gali jus supainioti, jei jų nerasite žemėlapyje. Geriausia vadovautis tokiais natūraliais orientyrais kaip upeliais, upelių susijungimais, kalvų viršūnėmis bei kitais dalykais, kurie laikui bėgant mažai pasikeičia.

Koordinatės. Žemėlapis yra sudarytas iš linijų, kurios sudaro linijų tinklelį. Šios linijos yra lygiagrečios. Tinklelio linijos palengvina nustatyti tikslią tam tikro taško padėtį. Kiekviena tinklelio linija yra pažymėta numeriu žemėlapio pakraščiuose.

Taško vieta yra nustatoma naudojantis šešiomis žemėlapio nuorodomis. Pirmi trys skaitmenys nurodo poziciją iš vakarų link rytų, o sekantys trys – iš pietų link šiaurės. Suraskite vertikalios linijos esančios čia pat kairėje (arba vakaruose) skaičių, tada įvertinkite, kiek taškas yra nutolęs iki sekančios vertikalios linijos, dalinant atkarpą į dešimt dalių.    

 Pavyzdyje taškas X yra už vertikalios linijos, pažymėtos skaičiumi 30 ir yra septynis dešimtadalius nutolusi link sekančios linijos. Pirmi trys skaičiai tada bus 307. Kiti trys skaičiai gaunami panašiu būdu žvelgiant nuo pietų į šiaurią. Pavyzdyje sekantys trys skaičiai yra 758. Galutinė nuoroda bus 307758. Galite prisiminti, kad skaičių seka yra parašoma taip, kaip skaitome knygą iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Žemėlapio lapo pavadinimas turi būti visada įtrauktas nuorodoje. 

PAŽAISKITE ORIENTAVIMOSI ŽAIDIMĄ.

Nustatykite kursą su penkiomis ar šešiomis stotimis. Stotys yra pažymėtos ant žemėlapių, kurie yra duodami kiekvienoje stotyje. Lai jauniai palieka pradinį tašką poromis penkių minučių intervalais. Lai kas nors stotyje užrašo laiką, kada poros pasiekia stotį. Pora pasiekusi tikslą trumpiausiu laiku laimi.

Testavimo metodas

Suvokimo ir žinojimo, kaip naudotis topografiniu žemėlapiu, pademonstravimas.

Pažangesniems

• Reikalavimas Nr. 1

Pasikartoti pagrindinius sutvirtinimo rišimus ir pastatyti vieną iš stovyklavimo baldų.

Kvadratinis sutvirtinimas. Jis naudojamas, kai strypus norime sutvirtinti kryžmai stačiu kampu. Tvirtinimas pradedamas piemens mazgu ant apatinio strypo toje vietoje, kur kryžiuosis viršutinis strypas.

Apsukite virvės galą ant virvės nejudančios dalies, tada „apvyniokite“ virvę aplink sukryžiuotą dalį, tokiu būdu strypus sujungdami statmenai. Apvyniojant, virvė eina virš viršutinio strypo, tada apsukama po kryžmai iš apačios pridėtu strypu ir vėl eina iš viršaus viršutinio strypo. Po trijų ar keturių apsukimų, padarykite du „sutvirtinančius“ apsukimus tarp strypu. Stipriai juos suveržkite. Užbaikite piemens mazgu ant vieno iš strypų. Atminkite: „Pradėkite piemens mazgu , apsukite tris kartus, suveržkite dviem apsukimais ir užbaikite piemens mazgu.“

Įstrižinis sutvirtinimas. Šis sutvirtinimas naudojamas tada, kai du strypai yra linkę skleistis ir kai jie ten kur susikryžiuoja nesusiglaudžia. Tvirtinimas pradedamas medienos mazgu aplink abu strypus. Medienos mazgas yra taip stipriai užveržiamas, kad pritrauktų į krūvą abu strypus.  Tada tris ar keturis kartus apsukama virvė apie vieną strypą, o po to apie kitą. Du užveržimai apsukami toje vietoje, kur susikryžiuoja strypai, o užbaigiama su piemens mazgu ant patogiausio strypo.

Apvalusis sutvirtinimas. Šis sutvirtinimas naudojamas sutvirtinti lygegrečiai esančius strypus ir formuojant „pakrypusias kojas“, kurios laiko tiltus ar kažką panašaus. Padėkite šalia vienas kito du strypus. Aplink vieną reikiamoje vietoje užriškite piemens mazgą. Suriškite du strypus kartu apsukdami virvę septynis ar aštuonis kartus. Vijos turi būti šalia viena kitos.  Apsukite du sutvirtinimus aplink apvijas tarp strypų. Užtvirtinkite virvę piemens mazgu. 

Pastaba: Šis sutvirtinimas taip pat naudojamas surišant du strypus į vieną ilgą strypą. 

Besitęsiantis tvirtinimas. Šis sutvirtinimas padeda pritvirtinti mažus strypus tinkamu kampu prie ilgo strypo ir naudingas darant stalviršį, sėdynes ir t.t. Norėdami pasidaryti stalviršį, atlikite paeiliui šiuos veiksmus:

1. Sukapokite šakeles norimo ilgio ir apdailinkite galus. Kitas žingsnis yra rėmas ir įpjovos, kur bus uždėtos mažos šakelės.
2. Užriškite ant rėmo piemens mazgą viduryje virvės su mazgu apačioje, o galai šonuose. Virvės galai turėtų būti vienodo ilgio. Mazgas turėtų būti užrištas taip, kad virvės galai užveržtų mazgą, kai ji bus rišama aplink ilgą rėmą.
3. Laikydami vieną virvės galą vienoje rankoje, kitą kitoje, užtempkite virvę ant šakelės, o vėliau tempkite virvę žemyn po rėmu.
4. Po rėmu virvę sukryžiuokite, padarydami „X“. Tvirtai įtempkite.
5. Kelkite virves aukštyn ir vėl atlikite kitą sukryžiavimą. Kartokite, kol pritvirtinsite visus pagaliukus.
6. Užbaikite šteko arba piemens mazgu, o virvės galus užkiškite po paskutiniu pagaliuku. 

Stovyklos baldai. Išmokę šiuos sutvirtinimo rišimus, pamėginkite pasidaryti stovyklos baldus. Jei statybai neturite medžiagų, padarykite juos miniatiūrinius.

Dubens stovas su rankšluosčio kabykla.	Prausimosi stalas – dubuo padedamas čia.		Altorinis ugniakuras. Reikia 100 mm purvo ar molio.
Atveriami varteliai.  Vietoj vyrio yra virvė.	Pakeliami varteliai.	Pavadinimas	Ženklas. Naudokite lanksčias žalias šakeles.

• Reikalavimas Nr. 2

Suplanuoti trijų dienų stovyklavimo meniu keturiems žmonėms, panaudojant bent tris skirtingus dehidratuotus produktus.

Klasės susitikimai: Vienas

Reikia šiek tiek patirties naudojant dehidratuotus produktus. Gera mintis pasipraktikuoti namie patiekalo, kurį ketinate gaminti stovyklavimo metu, paruošimą. Yra įvairiausių dehidratuotų maisto produktų. Tai pieno milteliai, bulvės, kiaušiniai, įvairios daržovės ir daržovių mišiniai, greitai paruošiama sriuba ir ryžiai bei t.t. sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti – paprasčiausiai įpilkite vandens.

Kuomet reikia suplanuoti meniu keturiems žmonėms trijų dienų stovyklavimui, pirmiausiai reikėtų nuspręsti, kiek bus maitinimų bei kokie jie reikalingi šiai kelionei, ir tada sudaryti meniu.

Šiai užduočiai planuokime, kad stovyklavimas prasidės sekmadienį vakare ir baigsis trečiadienio popietę.

Maitinimų skaičius ir rūšis

Iš to galime matyti, kad turime devynis maitinimus iš kurių trys yra pusryčiai, trys pietūs ir trys vakarienės. Dabar galime suplanuoti meniu.

Meniu 

Žemiau yra pateiktas meniu tik kaip pavyzdys. Turite prisiminti, kad, kai planuojate meniu, svarbiausia, jog tai būtų daroma kartu ir tai tiktų visiems.

Sunkūs ir greitai gendantys produktai turėtų būti suvartojami kelionės pradžioje. Pietūs turi būti lengvi ir nedideli. Visi maitinimai turėtų būti supakuoti atskirai namuose ir turi būti lengvai paruošiami.  Iš menių galite sudaryti pirkinių sąrašą.

• Reikalavimas Nr. 3

Sugebėti pasiųsti ir priimti semaforo alfabetą arba sugebėti pasiųsti ir priimti tarptautinį Morzės kodą su vėliavėlėmis, arba žinoti nebylių kalbą, arba turėti pagrindinių žinių apie dvipusį radijo ryšį.

Klasės susitikimai: Vienas

Padarykite vėliavėles. Audinys turi būti pakankamai sunkus. Geras dydis yra maždaug 45 cm kvadratas. Įstrižai padalinkite kvadratą: viena pusė turi būti tamsi, o kita balta. 

Mokymas signalizuoti

1. Išmokite pasiųsti ir priimti alfabetą.
2. Praktikuokitės didindami spartą.
3. Naudokite žaidimus ir varžybas.
4. Jauniai turėtų mokėti signalizuoti nuo kalvos kalvai, siųsdami pranešimus lengvai ir tiksliai.

Apsipirkimų signalizavimas – Šios varžybos yra populiariausios. Sustatykite komandas lygiagrečiai. Kitame kambario gale prikabinkite ant sienos popierius su užrašais: ELEKTROS PREKĖS, VAISTINĖ, BAKALĖJA, APRANGA, GYVŪNĖLIŲ PARDUOTUVĖ, CHEMINĖS PREKĖS, BAKALĖJA, APRANGA, GYVŪNĖLIŲ PARDUOTUVĖ, UNIVERSALINĖ PARDUOTUVĖ. Vedantysis signalizuoja vieną iš dalykų, kurį galima nusipirkti iš žemiau pateikto sąrašo arba iš jo pačio sąrašo. Kiekvienas pirmas komandos žaidėjas mėgina perskaityti žodį, tada bėga prie parduotuvės ženklo, kur tas dalykas gali būti nupirktas ar surastas. Tas, kuris pirmas paliečia teisingą ženklą, gauna tašką.  DALYKAI: žaislas, pupelės, kamuolys, butelis, sviestas, diržas, vinis, valtis, šukos, batai, kaklaraištis, zuikis, batraiščiai, riedučiai, grietinėlė, ledai, ryžiai, masalas, petnešos, pelė, kukurūzų burbuolė, aliejus, kanarėlė, šluota, žiurkė, rabarbarai, barškutis, plaktukas, grėblys ir t.t.

Semaforo ženklų angliškas variantas:

Morzės abėcėlė

Samuelis F. Morzė išrado Morzės abėcėlę iš taškelių ir brūkšnelių 1832 m. Tai tarptautiniu mastu pripažintas kodas.

Abėcėlės mokymasis

Mokykitės kodus garsiai, o NE įsimindami tik mažus taškelius ir linijas. Tapkite paprasčiausiu garsiniu signalizatoriumi ir lai jūsų draugas daro tą patį; tada atsisėskite skirtinguose kambariuose ir signalizuokite vienas kitam. Neskubėkite. Mokykitės pamažu. Išmokite išgirsti raides. Lai kiekvienas brūkšnelis būna trijų taškelių ilgumo, o pauzė tarp raidžių brūkšnelio ilgumo, tarpas tarp žodžių – penkių taškų ilgumo. Atsakoma tokiu greičiu, kokiu buvo siųsta pašnekovo žinutė.. Įsisavinkite tai iš pat pradžių, o greitis ateis savaime.

Žemiau pateiktos vienuolika raidžių, kurias lengva išmokti per kelias minutes:

Dabar pasipraktikuokite, panaudodami šias raides siunčiant sakinį: Timas ten; Eisim morkos ir t.t. Sugalvokite sakinius patys. Bus smagu pasiųsti žodį iš raidžių, kurias jau žinote. Nesistenkite išmokti visos abėcėlės vienu prisėdimu. Kartas nuo karto pridėkite po kelias raides ir patys nepastebėsite, kaip išmoksite visus kodus.

Mojavimas vėliavėlėmis

Tam reikės dviejų vėliavėlių po 60 cm kvadrato. Vienos raudonos su 20 cm baltu kvadratu viduryje, kitos baltos su raudonu kvadratu viduryje.  Kiekviena pritvirtinta raišteliais prie maždaug 1 m ilgio lazdelės. Aukštesniems gali būti patogiau ilgesnės lazdelės.

Pasirinkite vėliavėlę, kuri ryškiau išsiskiria iš jūsų bendro aplinkos vaizdo. Balta geriau stovint prieš medžius; raudona dažniausiai geriau esant dangaus vaizdui.

Naudojant Morzės kodavimą, vėliavėlė yra leidžiama į dešinę vietoj „ti“ ir į kairę vietoj „ta“. 

Laikant tiesiai, laikykite už lazdelės apačios su kaire ranka virš diržo vagies. Dešinę ranką laikykite maždaug 30 cm aukščiau kairės, įsikibusią į lazdelę prieš savo nosį ir šiek tiek pasvirusią į priekį.

Kad padarytumėte ženklą „ti“, laikykite kairę ranką ten, kur ji yra ir pamokite stiebą žemyn į dešinę ir vėl aukštyn. Judėkite pagal aštuoneto figūrą, išlaikydami stiebą taip, kad vėliavėlė nesusiraizgytų.

Kad padarytumėte ženklą „ta“, atlikite tą patį judesį tik į kairę. Kai „ti“ ir „ta“ būna kartu, atlikite vieną ilgą aštuoneto judesį nuo apačios vienoje pusėje iki apačios kitoje pusėje ir vėl aukštyn.

Mostelėjimas į priekį atliekamas vėliavėlę nuleidžiame žemyn prieš jus.

Signalizavimo komanda susidaro iš dviejų jaunių: „signalizuotojo“ ir „raštininko“. Siunčiant žinią, raštininkas diktuoja žinią žodis po žodžio signalizuotojui, kuris ją siunčia. Kai žinia gaunama, signalizuotojas priima žinią ir diktuoja ją raštininkui, kuris ją užrašo. Jei signalizuojama tolimu atstumu, kur reikalingi žiūronai, tada reikia pridėti ir „stebėtoją“, kaip trečią žmogų su žiūronais.

Ryšio užmezgimui siunčianti komanda atsistoja atviroje vietoje ir pasirenka tinkamesnę, labiau kontrastuojančią su aplinka vėliavėlę. Signalizuotojas pradeda siųsti ilgas „A“ raidės serijas. Kai priimanti komanda pastebi, jie užima savo poziciją ir  priimantis signalizuotojas mojuoja „K“ (anglu kalboje prasidedantis šia raide žodis reiškia „ aišku“) raidę, reiškiančią, jog jis ir jo raštininkas yra pasiruošę priimti.

Siunčiantis raštininkas pasako pirmąjį žodį, o signalizuotojas jį pasiunčia. Jis sudaro visą laišką su visais jo „ti“ ir „ta“ nesustodamas. Bet  jis trumpai sustoja vertikalioje padėtyje po kiekvienos raidės ir atlieka mostą į priekį kiekvieno žodžio pabaigoje, tada vėliavėlę nuleidžia ir stebi priimantį signalizuotoją. Jei priėmėjas gavo aiškų signalą, jis pamojuoja atgal „E“, o siuntėjas tęsia toliau.

Sakinio pabaigoje signalizuotojas atlieka du mostus į priekį. Žinios pabaigoje jis signalizuoja „AR“ kaip vieną raidę. Tada jis laukia, kol priėmėjas patikrins žinią ir pamos „R“, reiškiančią, kad gavo visą aiškią žinią. Ir tik tada signalizuotojai pasitraukia – nebent nori pakartoti.

Signalizuotojas gali padaryti klaidą. Jei taip nutinka, jis tučtuojau meta vėliavą į priekį ir tada atlieka aštuonis „ti“ ir mostą į priekį, o tada laukia atsakant „E“ raide. Tada jis vėl iš naujo siunčia suklystą žodį. Jei priėmėjas nesupranta žodžio, jis signalizuoja „IMI“ kaip vieną raidę, o siuntėjas kartoja paskutinį siųstą žodį. Visame signalizavime tikslumas yra svarbiau nei greitis. Greitis ateis natūraliai su praktika.

Kurčiųjų abėcėlė

Girdintiems bendravimas vyksta per kalbėjimą. Kurtiesiems natūraliausias bendravimo būdas yra ženklų kalba ir pirštų  abėcėlė. Išmokite pirštų abėcėlę ir išmėginkite šias veiklas. Daugelis signalizavimo žaidimų gali būti pritaikyti su kurčiųjų alfabetu.

Signalizavimas prieblandoje:

Vedantysis meta skraidančią lėkštę, prieš tai pasakydamas vieno iš dalyvių vardą, o po to alfabeto raidę. Įvardintas asmuo turi pirštais parodyti tą raidę prieš pagaudamas lėkštę. Neteisingai parodžius raidę ar nepagavus lėkštės, komanda gauna minus vieną tašką.

Signalinis palietimas:

Komandos stovi eilėmis ir išsiskaičiavę. Vedantysis kurčiųjų kalba parodo raidę, o po to sako skaičių. Pirmasis tuo skaičiumi išsiskaičiavęs asmuo palietęs kažką kambaryje, kas prasideda ta raide, laimi komandai tašką. Jei daiktas kartą paliestas, jo liesti antrą kartą nebegalima.  Niekada nesakykite skaičiaus prieš parodydami raidę, nes tuo atveju tik tie asmenys bus susirūpinę suprasti, kokia tai raidė.

Atnešk:

Komandos eilėmis stovi prieš vedantįjį, kuris kurčiųjų kalba parodo kažkokio dalyko pavadinimą. Pirmoji komanda, atnešusi tą dalyką vedančiajam, laimi. Variantas: signalizuojamas paliepimas ir, kas tą paliepimą įvykdo teisingai, laimi.

Signalizuojančios kortelės:

Reikalingos nedidelės kortelės. Ant vienos pusės užklijuokite paveikslėlius su kurčiųjų abėcėlės raidėmis, parodytomis pirštais. Turėkite keletą abėcėlių komplektų. Išdėliokite apverstas korteles, o komanda susėda aplink. Vedantysis atverčia kortelę, o pirmasis, įvardinęs raidę, ją pasiima. Žaidėjas, turintis daugiausiai kortelių, laimi. Geriausiai žaidęs tampa vedančiuoju.