Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

ĮGYTI PRARANDANT 0 2018-06-18 — 00:00

Morisas L.Vendenas

Tuomet jis tarė: „Paleisk mane, nes jau aušta.“ Bet Jokūbas atsakė: „Paleisiu tave tik tada, kai mane palaiminsi.“ (Pradžios 32, 27)

Įdomu, kad apie išgelbėjimą per tikėjimą taip pat pakiliai kalba­ma tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente, todėl išgelbėji­mas per tikėjimą nėra vien Naujojo Testamento mokslas. Mes jau kalbėjome, kad Senajame Testamente, Pradžios knygos 32-ame skyriuje aprašyta Jokūbo istorija yra didžiai pamokanti. Pradžios knygos 31-ame skyriuje pasakojama, kaip Jokūbas tamsią naktį palieka savo dėdės namus, pasiima kartu savo dvi žmonas, ban­das, piemenis ir patraukia namo į Kanaaną.

Juo arčiau jo namai, juo labiau jis jaudinasi. Jokūbas sužino, kad prieš jį išžygiavo keturi šimtai karių. Ezavas artinasi ir yra karin­gai nusiteikęs. Jokūbas išsigąsta ir imasi visų atsargumo priemo­nių. Visus, kurie keliauja kartu su juo, jis suskirsto į dvi grupes tikėdamasis, kad jei viena bus užpulta, galbūt nors antroji išliks. Jis daro ką tik gali, kad apsisaugotų pats. Jokūbas veikia savaran­kiškai, nes tikriausiai mano, jog Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda. Pagaliau viskuo nusivylęs tamsią naktį jis bėga pasi­melsti prie Jaboko upokšnio. Pradžios knygos 32-ame skyriuje rašoma: „Jokūbas pasiliko vienas. Tuomet kažkoks vyras grūmėsi su juo iki aušros. Matydamas negalįs jo įveikti, tas vyras taip sudavė jam į šlaunies įdubą, kad Jokūbo šlaunis, jam besigalynėjant su tuo vyru, išsinarino. Tuomet jis tarė: ‘Paleisk mane, nes jau aušta.‘ Bet Jokūbas atsakė: ‘Paleisiu tave tik tada, kai mane palaiminsi.‘ O tas paklausė: ‘Kuo tu vardu?‘ –‘Jokūbas,‘ – atsakė šis. Anas tarė: ‘Nuo šiol tavo vardas bus nebe Jokūbas, bet Izraelis, nes ėmeisi su Dievu bei žmonėmis ir nugalėjai‘“(24–28).

Pasiklausę šios istorijos mes galime padaryti dvi svarbias išva­das. Pirmiausia, atsivertimas į Dievą ir visiškas pasišventimas Die­vui žmogaus gyvenime nebūtinai įvyksta tuo pačiu metu. Antra, žmogus liaujasi bandęs pasiekti ką nors savo jėgomis tik tada, kai patiria kovą; ir kiekvienas, patyręs kovą, supranta jos svarbą. Jokūbas po kovos liko su sužeista kulšimi, ir to sužeidimo žymes jis jautė visą savo gyvenimą. Kai kas nors panašaus atsitinka mums, pradedame tai suprasti. Jūs galite nepajusti atsivertimo momento, bet visada galėsite nustatyti, kada prasideda tokia kri­zė, kokia buvo apėmusi Jokūbą prie Jaboko upokšnio.

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!