Morisas L.Vendenas
Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina? Paklausykite Manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais (Iz 55, 2).
1959 metais mes su broliu ir dar vienu žmogumi patraukėme į kelionę po Europą ir Viduriniuosius Rytus. Mes pripirkome per daug suvenyrų ir baigiantis kelionei Vokietijoje, Frankfurte, apsižiūrėjome, kad mūsų pinigai baigiasi. Bilietus namo turėjome, bet kitoms išlaidoms kiekvienam iš mūsų liko tik po 70 centų. Todėl nusprendėme pavaikščioti po Frankfurtą ir paieškoti vietos, kur galėtume už tuos pinigus pavalgyti. Pagaliau radome kavinę, kurioje už 70 centų buvo galima gauti visai neblogų valgių: juodos vokiškos duonos, patiekalą iš bulvių su padažu ir daug kito gero maisto.
Mes pamanėme, kad kaip tik radome tai, ko ieškojome, bet nusprendėme paėjėti dar keletą kvartalų ir galutinai tuo įsitikinti. Neilgai trukus priėjome konditerijos parduotuvę. Prisiartinę prie vitrinos ir pažvelgę vidun pamatėme pačius gražiausius pyragėlius, kokius tik kada nors buvome regėję. Jie buvo apiberti labai storu cukraus pudros sluoksniu. Mes užėjome į tą parduotuvę ir savo paskutinius pinigus išleidome tiems pyragėliams. Paskui nuskubėjome į artimiausią parką, atsisėdome prie nedidelio tvenkinio ir ėmėme valgyti. Suvalgę pusę to, ką buvome nusipirkę, pajutome, kad jau pasisotinome. Bet labai nenorėjome išmesti likusių pyragėlių, todėl suvalgėme visus! O neilgai trukus mums pasidarė bloga. Vienam iš mūsų budint kitas atsigulęs ant suolelio vaitojo. Pusę nakties praleidome parke. Kol mes valgėme pyragėlius, buvo malonu. Bet malonumas truko neilgai. Malonumai, kuriuos siūlo pasaulis, visada greitai baigiasi.
Šėtonas klastoja viską, ką mums siūlo Dievas. Kartais trumpam klastotė gali patenkinti žmogų, bet iš esmės ji palieka širdyje tik tuštumą. Žmogus, siekiantis tapti turtingu ir išgarsėti, iš tikro ieško Dievo, nors to nė nesuvokia. Vargšas, gulintis vandens išgraužtame griovyje taip pat ieško Dievo. Jaunuolis, kurio mintys visiškai susipynė, irgi ieško Dievo, bet to nežino, net neprileidžia tokios minties. Kiekvienas ieškantis ko nors, kas užpildytų dvasinę tuštumą, iš tikrųjų ieško Dievo. Tačiau vienintelis teisingas atsakas į mūsų norą rasti šį tą geresnio yra Jėzus. Žmogus Jo trokšta. Ir niekas kitas negali Jėzui prilygti ir užimti Jo vietą.
