ILGAS KELIAS PAS DIEVĄ

Morisas L.Vendenas

Sakyk jiems: Kaip Aš gyvas, tai Viešpaties Dievo žodis, nenoriu, kad nedorėlis mirtų, bet noriu, kad nedorėlis sugrįžtų iš savo kelio ir būtų gyvas. Sugrįžkite, sugrįžkite iš savo nedorų kelių, kad nemirtumėte, Izraelio namai! (Ez 33, 11).

Yra daug žmonių, atsisakančių eiti pas Dievą trumpiausiu keliu, po truputį susipažinti su Kristumi, kantriai tyrinėti Jo gyvenimą ir charakterį, per kurį pasireiškė Dievo meilė. Galbūt daugelis mūsų eina pas Dievą ilgiausiu keliu. Bet tas kelias neatitinka dieviškąjį planą ir todėl jis sunkus. Einantis tuo keliu patiria daug liūdesio, dvasinio skausmo, nusivylimų.

Nusikaltėliui, prikaltam prie kryžiaus, reikėjo nueiti ilgą kelią, pa­sibaigusį gėdinga bausme, kad jis pagaliau panorėtų klausytis Kristaus. O panorėjęs išgirdo nuoširdžius žodžius: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“ Ir ten, Dievo meilės akivaizdoje, kai jam labiausiai reikėjo pagalbos, jis pagaliau pažino tiesą.

Saulius priešinosi. Jis bandė pamiršti mirštantį žmogų, į kurį mėtė akmenimis, ir kuris, nieko nepaisydamas, pasakė: „Viešpa­tie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Bet pakeliui į Damaską jo širdis atsimainė, nes jis akis į akį susitiko su meile, nuo kurios tiek laiko bėgo. Nikodemas laukė trejus metus. Bet tik tada, kai jo Bičiulis, su kuriuo jis ketino kada nors artimiau susipažinti, buvo nukryžiuotas, jis pagaliau suprato tą meilę, kuri jam buvo siūloma, ir ją priėmė, o paskui kartu su Juozapu nuėmė nuo kryžiaus nukan­kinto Jėzaus kūną.

Jūs galite pasakyti: „Jei tai iš tikro tiesa, jei žmogaus širdis tikrai bėga nuo Dievo, tai ką gi mes galime padaryti?“ Atsiminkite: Die­vas eina su mumis. Jis prašo leisti Jam išgelbėti mus per mūsų tikėjimą, kaip sakoma Biblijoje, o ne mūsų pačių jėgomis. Netgi tikėjimas yra Dievo dovana (Ef 2, 8). „Jo ausis atvira sielvartaujančios sielos šauksmui. Jis žino pirmą širdies paskatinimą eiti pas Dievą. Kai ištariama malda, nors ir neryžtinga, kai nurieda ašara, nors ir slapta, kai pasireiškia nuoširdus, nors ir silpnas, Dievo potraukis, Jo Dvasia išeina pasitikti tokių žmonių. Dar prieš medžiantis ir imant sielvartauti, Kristaus malonė eina pasitikti malonės, veikiančios žmogaus sieloje“ (Paslėpti lobiai, 177p.).