Juk tai Dievas Kristuje sutaikė su savimi pasaulį, nebe įskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikymo žinią (2 Kor 5, 19).
Jėzus ir Dangaus Tėvas išgelbėjimo aktą atliko kartu. Kartu su Jėzumi kentėjo ir Dievas, kartu būdamas ant kryžiaus, nors pats Jėzus Jo buvimo ir nesuvokė. Būtent todėl apaštalas Paulius sako: „Dievas Kristuje sutaikė su savimi pasaulį“ (2 Kor 5, 19). Dievas negalėjo pakeisti Įstatymo, bet pasiaukojo Kristuje.
Ar jūs kada nors susimąstėte, kodėl Dangaus Tėvas pats neatėjo į žemę, jei taip stipriai mylėjo pasaulį? Kodėl Jis atsiuntė savo Sūnų? Jei turite vaikų, tai ko gero nėra būtinybės jūsų klausti. Kai tėvas mato kenčiantį sūnų, jis pats kenčia dar labiau. Ar jums teko sėdėti prie sūnaus ar dukters lovos, kurie kentėjo skausmus ir norėjosi verčiau pačiam kentėti, negu matyti kenčiantį vaiką? Daug sunkiau stebėti kančias nei pačiam kentėti. Tam tikra prasme ir Dievas numirė Kristuje. (Liaukitės pagoniškai mąstę, neva Dievas buvo įpykęs, o Jėzus Jį ramino.) Jie abu kentėjo.
Jėzus užėmė mūsų vietą. Jo mirtis nebuvo atsitiktinė. Tai nebuvo ir eilinis nukankinimas. Jėzus iškentė visą antrosios mirties siaubą už mane ir jus. Būtent tai draskė Jo širdį, o fizinį skausmą padarė vos jaučiamu. Aš kupinas padėkos Dievui už tai, kad kankintas Jis buvo už mūsų nuodėmes ir kamuojamas už mūsų nedorybes. Aš kupinas padėkos už tai, kad Jis yra teisingas Dievas, nes tai garantuoja mūsų saugumą amžiams. Esu kupinas padėkos už tai, kad Jis yra meilės Dievas ir kad Jo teisingumas nepanaikina Jo malonės. Jėzus tapo absoliučia ir tobula auka. Kiekvienam žmogui, kuris atsiliepia į Jo kvietimą ir ateina pas Jį, ieškodamas ramybės, suteikiamas atleidimas. Tačiau neužtenka ateiti pas Jį tik vieną kartą. Būtina ateiti pas Jį ir šiandien, ir kiekvieną dieną, nusižeminti ir atgailaujant pulti prie Jo kojų, vėl priimant Jo mirtį, kurią Jis patyrė dėl mūsų. Nuolat taip darydami, mes galime būti tikri dėl amžinojo gyvenimo, nes atpildas už mūsų nuodėmes sumokėtas su kaupu. Mes negalime mirti, nes Jis numirė, o kadangi Jis gyvas, būsime gyvi ir mes, jei tik priimsime Jo nuopelnus, kurie mums įskaitomi pagal tikėjimą. Niekas, ką tik bedarytų žmogus, negali padidinti įvykusio išgelbėjimo garantijos. Kai pamatysime Jo meilų priėmimą, mūsų širdys atsilieps į Jo meilę ir Jis padarys viską, ką yra numatęs mums, t. y. visiškai išlaisvins nuo bausmės, nuodėmės galios ir jos buvimo.
Morisas L.Vendenas
