IŠ ESMĖS ŽMONĖS YRA RELIGINGI

Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia (Jn 3, 6).

Nuo pat gimimo šiame nuodėmingame pasaulyje mes nesugebame atrasti džiaugsmo šventume ar bendravime su Dievu. Tai kiekvieno žmogaus, turinčio nuodėmingą prigimtį, problema. Tačiau tuo pat metu žmonės iš esmės yra labai religingi. Mes atkakliai ką nors garbiname ir dažnai nesuvokiame, kad mūsų sieloje egzis­tuojanti tuštuma, kuri reikalauja užpildymo, yra sukurta paties Dievo. Todėl tol, kol nepriims Evangelijos tiesos, žmonės bus linkę garbinti daiktus, kitus žmones arba pačius save. Žmogus negali atgimti iš naujo tol, kol Šventoji Dvasia jo tam neparuoš ir jis nesupras, kad tik Dievas gali patenkinti visus jo dvasinius poreikius.

Kartą man pasakojo apie pamokslininką, kuris nuolat bandė padėti žmonėms atsiversti. Jei visa tai, kas kalbėta apie mūsų bejė­giškumą yra tiesa, argi tai iš viso įmanoma? Ar mes galime ką nors padaryti, kad kitas žmogus atgimtų? Žinoma, kai kalbama apie fizinį gimimą, mes neturėjome pasirinkimo. Mes gimėme ne savo valia. Na, o gimimą iš naujo, jau yra būtina pasirinkti patiems. Dievas mums duoda gyvybę, jėgų, sveikatos, kartu suteikdamas galimybę ateiti pas Jį bei gauti iš Jo išeinančią gyvybę. Dievas mums siūlo daugiau, negu žemišką septyniasdešimties metų gyvenimą. Jis siū­lo amžinybę, jei tik mes pasirinksime antrąjį gimimą.

Norėdami paskatinti žmones atsiversti, pirmiausia turime jų aky­se išaukštinti Jėzų. Kai žvilgsnis yra nukreiptas į Jėzų ir Šventoji Dvasia turi galimybę kalbėti į širdį per Kristaus meilės suvokimą, žmogiškosios širdys suminkštėja, žmonės atsigręžia į Dievą ir atgai­lauja. Šventoji Dvasia žino tinkamiausią kiekvienam žmogui atsiver­timo laiką. Pavyzdžiui, Nikodemas lūkuriavo ir svarstė trejus metus. Jei jis ateitų pas kurį nors iš mūsų taip, kaip jis vieną naktį atėjo pas Jėzų, mes norėtume, kad jis priimtų krikštą jau kitą sabatą. Tačiau Jėzus buvo pasiryžęs laukti Dvasios paskirto laiko. Ir tikrai, po Kristaus užžengimo į dangų, Nikodemas atsiliepė į šį kvietimą ir tapo ištikimu Viešpaties sekėju. Būtent Šventoji Dvasia padeda žmo­nėms atsisakyti garbinti daiktus, kitus žmones ar pačius save. Po to, kai žvilgsnis nukrypsta į Jėzų, širdis suminkštėja, ir nusidėjėlis atsiverčia.

Morisas L.Vendenas

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.